Sostinės centre, beveik Gedimino prospekte, netoli Arkikatedros stūksantį Šv. Jurgio bažnyčios ir karmelitų vienuolyno statinių ansamblį valstybė artimiausiu metu ketina grąžinti Bažnyčiai.

Vyriausybė parengė ir teiks Seimui nutarimo, kuriuo laiminamas šiuo metu Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos valdomo ansamblio grąžinimas buvusiems šeimininkams, projektą, rašo "Lietuvos žinios".

Pagal Vyriausybės ir Vilniaus arkivyskupijos susitarimą pastaroji dar leis bibliotekai penkerius metus pagal panaudos sutartį naudotis bažnyčios patalpomis, dešimt - vienuolyno.

Beveik 5 tūkst. kvadratinių metrų užimančio architektūros ansamblio patalpose biblioteka saugo 3 mln. įvairiausių dokumentų. Dėl susigrąžinamo turto tolesnio naudojimo Bažnyčia kol kas neapsisprendusi.

"Jokie variantai nesvarstomi ir sprendimai nepriimami", - tikino Vilniaus arkivyskupijos kurijos Ekonomo tarnybos teisininkė Lidija Rimaitė. Pasak jos, penkeri ar net dešimt metų, kai patalpomis dar naudosis biblioteka, - gana ilgas terminas.

Paklausta, ar nėra planų Šv. Jurgio bažnyčią vėl atverti tikintiesiems, teisininkė teigė, kad toks variantas visada įmanomas. "Tačiau kiek jis realus ir tikroviškas, geriausiai bus matyti po trejų ar ketverių metų. Bet kokiu atveju visus sprendimus priims mūsų vyskupai", - sakė L.Rimaitė. Teisininkės tikinimu, natūralu, kad visus galimus bažnyčios bei vienuolyno pritaikymo ateityje planus pirmiausia lems turimos lėšos.

Pasak Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos laikinojo vadovo Algirdo Plioplio, kol nebaigtas rekonstruoti pagrindinis bibliotekos pastatas Gedimino prospekte, bet kokios mintys apie išsikraustymą iš vienuolyno ansamblio yra iliuzinės. Be to, į atnaujintą pastatą tilptų tik Šv. Jurgio bažnyčioje sukaupta medžiaga.

"Visa vienuolyno erdvė - nuo rūsių iki palėpių - prikimšta dokumentų", - sakė A.Plioplys. Čia saugomos lenkų, vokiečių, prancūzų bei kitomis kalbomis iš įvairių vietų (mokyklų, dvarų, bibliotekų, kitų organizacijų) po karo suvežtos knygos.

"Negalime visko išmesti į makulatūrą, kai kurių tėra po vieną egzempliorių", - sakė A.Plioplys. Jo nuomone, vienintelė reali išeitis - miesto pakraštyje statyti pigią angaro tipo saugyklą. Tada iš vienuolyno per 10 metų iškraustyti sukauptus 3 mln. dokumentų būtų realu.

Laikinojo direktoriaus teigimu, didelė ansamblio pastatų problema - keraminių čerpių, kurios natūraliai dyla, stogai.

"Pinigų jiems perdengti nėra, nes Kultūros paveldo departamentas prašo padaryti projektą, kurio kaina - 300 tūkst. litų. Mums tai milžiniški pinigai", - teigė vadovas. Tačiau bažnyčia, jos viduje esančios įspūdingos freskos puikiai išsilaikiusios.

"Kardinolas anksčiau yra sakęs, kad jie neketina netoli Arkikatedros atidaryti dar vienos parapijos bažnyčios. Bet laikai ir planai neretai keičiasi", - teigė A.Plioplys.

Jis neslėpė dėl panaudos sutarties, kurią teks pasirašyti su arkivyskupija, kiek nerimaujantis. "Net jei Bažnyčia nieko iš mūsų nereikalautų, pagal įstatymus už patalpų draudimą tektų mokėti labai dideles sumas", - sakė laikinasis bibliotekos vadovas. Jo nuomone, ateityje galimam vienuolyno ansamblio atnaujinimui reikėtų milijardinių sumų.

Pirmasis Lietuvoje senosios regulos karmelitų vienuolynas buvo įkurtas 1506 metais Radvilų dvaro teritorijoje, už tuometinio miesto sienų. Vienuolynas statytas palengva iki XVIII amžiaus. Pirmąją bažnyčią sunaikino gaisras, todėl 1750-1755 metais buvo pastatyta kita. 1797 metais karmelitai pastatus perleido Vilniaus kunigų seminarijai, kuri čia veikė iki Antrojo pasaulinio karo pradžios. 1940-aisiais vienuolyno ansamblis buvo nacionalizuotas. Po karo bažnyčia priklausė kultūros ir švietimo įstaigoms. Iki šių dienų išlikęs beveik visas architektūros ansamblis.