Bernardinų vienuolyno ansamblis atsikratė nykstančios vertybės įvaizdžio. Dabar galima saugiai žengti į vidų, o vienuolyne netgi apsistoti.

Eksponuojamos kriptos

Vienas seniausių gotikos paminklų Kaune – Šv.Jurgio kankinio bažnyčia, 2009 m. pavasarį sulaukusi restauratorių, atsitiesia. Pirmiausia panaikintos spragos, kurios kėlė grėsmę šventovei.

Molinėmis čerpėmis uždengtas stogas, sutvirtintos konstrukcijos. Senąsias, jau sutrešusias medines šventovės duris pakeitė tokios pat, bet naujos. Įėjus vidun šviesu – atidengti trys prieš tai dalinai buvę užmūryti arkos formos langai. Netolimoje ateityje, visuomenininkų iniciatyva, viename iš langų turėtų sušvisti vitražas.

Bažnyčioje šiuo metu galima apžiūrėti neįprastą, tačiau įdomią ekspoziciją: pradėjus restauravimo darbus, presbiterijos zonoje, po grindimis, buvo atrastos aštuonios kriptos, kuriose buvo laidojami turtingi miestiečiai.

Ateityje kriptas uždengs grindys, bet laikinai čia įrengtas metalinis takas, leidžiantis prieiti prie jų arčiau ir pajusti XVII a. alsavimą.

Didieji darbai – ateityje

Tai bene visi didieji darbai, atlikti Šv.Jurgio kankinio bažnyčioje. Likę užmūryti langai, sienos, grindys, altoriai, fasadai dar turės palaukti restauratorių bei statybininkų.
ES ir Lietuvos valstybės finansuojamas projektas „Kauno bernardinų vienuolyno ir Šv. Jurgio kankinio bažnyčios pastatų komplekso sutvarkymas ir pritaikymas viešojo turizmo poreikiams“ kol kas įveikė pirmąjį etapą.

„Atsižvelgiant į skirtų lėšų kiekį, darbų atlikta labai daug“, – komentavo restauravimo ir projektavimo darbų autorė architektė Asta Prikockienė. Jai talkino kolegos Andrius Kenstavičius, Justas Prikockis, Marius Ščerbinskas bei Mažvydas Zajankauskas.
Nesaugojo tik sovietmečio

„Man dirbti buvo lengviau, nei naujam žmogui, nes aš šiame objekte dirbu nuo 1984 m. Dalis anksčiau atliktų tyrimų man jau buvo žinomi“, – žengdama tarsi į savo namus prisipažino A.Prikockienė.

Gotikinis bažnyčios ir vienuolyno ansamblis išgyveno daugybę periodų, patyrė daug pokyčių. Todėl gotikinės šventovės viduje matomas barokas, vienuolyne papildomai svečiavosi tarpukaris, sovietmetis, o dabar jau galima matyti ir šiandienos ženklų.
Tarpukariu vienuolyne veikė kunigų seminarija. Stingant patalpų, dviejų aukštų vienuolyno pastatai įgijo ir trečiąjį. Antstatus suprojektavo žinomas to meto architektas Feliksas Vizbaras.

Sovietmečiu vidiniame vienuolyno kiemelyje pridygo papildomų priestatų, pakeitimų padaryta ir vidaus išplanavime. Tuomet vienuolyne veikė aukštesnioji medicinos mokykla. A.Prikockienė apgailestauja, kad sovietmečiu buvo beatodairiškai naikinamos vertybės, pavyzdžiui, skliautuotos, freskomis puoštos lubos.

„Stengėmės maksimaliai išsaugoti visų laikotarpių vertingas savybes, išskyrus sovietmetį“, – reziumavo architektė.

Priestatai vidiniame kiemelyje nugriauti, o atrastos freskos, viliamasi, ateityje bus restauruotos.

Jau apgyvendina svečius

Trijų aukštų su mansarda vienuolyne yra apie 3 tūkst. kv. m bendro ploto. Joje nuspręsta įrengti svečių namus.

Šiuolaikiniame svečių namų interjere sumaniai įkomponuotos senosios, stogą laikančios sijos. Kambariai šiek tiek primena vienuolių celes. Baldai santūrūs, spalvos būdingos vienuolių aprangai – tamsiai ruda, smėlinė, balta.

„Vienas iš būdų išlaikyti pastatą jo nesugriovus – suteikti jam funkciją. Svečių namai įrengti ne tose patalpose, kurios tikrai yra vertingos, kurios yra XVI a. Pirmas ir antras aukštai šimtu procentų lieka vienuolynui. Kambariai įrengti pastogėje, kuri nebuvo naudojama. Svečių namai uždirbs pastatui kažkiek pinigų“, – pagrindė architektė.

Tarpukariu statytame antstate išlikę nemažai tarpukario detalių. Pavyzdžiui, mediniai langai nenauji, o restauruoti senieji, išlikusios senosios langų rankenėlės.

Medinės grindys konferencijų salėje – taip pat originalios. Pušinės lentos itin plačios ir storos – 3 cm. Jas restauravus ir nudažius, jos puikiausiai atitinka šiuolaikinio interjero reikalavimus. Tarpukario laikų laiptinė su šiam laikotarpiui būdinga turėklų apdaila nė kiek nepakitusi.

A.Prikockienė tikisi, kad bent po kelerių metų bus gautas papildomas finansavimas ir bus atnaujintos likusios architektūrinio ansamblio dalys.

Apie bažnyčios ir vienuolyno kompleksą:

Mūrinė Šv.Jurgio kankinio bažnyčia pradėta statyti 1471 m., ja naudojosi vienuoliai bernardinai. 1503 m. bažnyčia jau veikė.

Aukštas dvišlaitis stogas, didelis tūris, netinkuotos mūro sienos pabrėžia šventovės gotikinį pobūdį. Bažnyčia yra trijų navų, 1,4 m storio sienos paremtos masyviais kontraforsais.
Šv.Jurgio kankinio bažnyčia ne kartą nukentėjo nuo gaisrų, karų ir buvo perstatyta.
1812 m. Napoleono armija bažnyčią buvo pavertusi miltų sandėliu, sovietmečiu čia buvo įrengtas vaistų sandėlis. 1993 m. ansamblis grąžintas Mažesniųjų brolių pranciškonų ordinui.

Prie bažnyčios pietinės pusės šliejasi mūrinis XVI a. vienuolyno pastatas. Jo korpusai  su bažnyčia sudaro stačiakampį uždarą kiemą. Korpusų pirmąjį aukštą iš kiemo pusės juosia koridorius, kuris su buvusia primūryta prie bažnyčios galerija sudaręs vientisą apėjimą. Tai įprastinė gotikos vienuolynų plano schema.