Pagrindinės sostinės avarinės tarnybos „Avarija“ darbuotojai jau 4 mėnesius dirba negaudami algų. Perpus mažinama tarnyba neslepia, kad miestiečiams dėl taupymo gresia milžiniškos problemos.

Vietoj dispečerės - meistras

„Jau keturis mėnesius dirbame be algų ir nestreikuojame. Sąžinė neleidžia“, - portalui sakė „Avarijos“ Komercijos skyriaus viršininkas Česlovas Šeža. Pasak jo, daugeliui darbuotojų jau įteikti atleidimo lapeliai, kai kurie, nors ir išsaugoję darbo vietą, išeina patys. „Kai kurie jau rado kitą darbą. Bet daugelis žmonių nežino, kur dėtis“, - pridūrė Č.Šeža, pats dar negavęs algos už keturis mėnesius.

Pašnekovo teigimu, „Avarijos“ centrinė dispečerinė dirba paskutines savaites - nuo kito mėnesio visos dispečerės bus atleistos. Bendrovė ieško būdų, kaip priimti visų bėdon patekusių vilniečių skambučius, tačiau pertvarkyta tarnyba nieko panašaus į dispečerinę neturės.

„Kai likviduosime dispečerinę, bandysime jos funkcijas perleisti meistrams“, - sakė Č.Šeža. Anot jo, meistrams bus nukreipiami ir Bendrojo pagalbos centro numeriu 112 gauti iškvietimai, tačiau „Avarijos“ specialistai esą negalės kokybiškai dirbti ir kaip meistrai, ir kaip dispečeriai.

Naktiniai budėjimai virs košmaru

Mažinant etatus, perpus sumažės dienomis budinčių ekipažų skaičius, o naktimis budės tik vienas santechnikų ir vienas elektrikų ekipažas. Č.Šežos teigimu, būtent vakarais ir naktimis situacija mieste sunkiausia, ir kažin, ar išlikę ekipažai pajėgs kokybiškai aptarnauti miestą.

„Įsivaizduokit: panašiu metu viena avarija įvyksta Grigiškėse, o kita - Naujojoje Vilnioje. Iš vieno taško į kitą vien važiavimas trunka daugiau kaip pusvalandį. Nustatyta, kad į iškvietimą turime reaguoti per pusantros valandos, bet nemanau, kad pajėgsime“, - teigė „Avarijos“ komercijos vadovas.

Anot jo, kritus avarinės tarnybos pajėgumams, smarkiai išaugs tikimybė, kad buitinės avarijos miestiečiams pridarys kur kas daugiau nuostolių. Mat tikrai bus tokių atvejų, kai meistrai tiesiog nespės laiku atvykti į vietą. „Jeigu sprogsta koks vamzdis, žmonėms brangi kiekviena minutė. Bet jeigu meistrai tuo metu yra kitame miesto gale - nieko nepadarysi“, - apgailestavo Č.Šeža.

Be to, savivaldybei nusprendus nebemokėti už „Avarijos“ darbuotojų darbą naktimis ir poilsio dienomis, maždaug dvigubai brangs ir pačios avarinės tarnybos paslaugos.

Melskitės, kad niekas nesugestų

Sostinės savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Milėnas portalui teigė, neva „Avarijos“ funkcijas galės atlikti ir daugiabučius administruojančios bendrovės. Tačiau tokie pareiškimai, Č.Šežos teigimu, gerokai prasilenkia su tikrove.

„Daugiabučių bendrijos juk neturi, pavyzdžiui, budinčio santechniko, kurį galėtų išsikviesti bet kuriuo paros metu. O jeigu pasamdys - jo iškvietimas labai brangiai kainuos. Aišku, galima sukurti kitas avarines tarnybas, bet per dieną ar per savaitę to nepadarysi“, - pasakojo „Avarijos“ Komercijos skyriaus vadovas. Anot jo, būta bandymų kurti mažesnes avarines tarnybas, tačiau jie patyrė fiasko. Esą Vilniuje yra tik viena daugiabučius administruojanti bendrovė, kuri turi pilnai funkcionalią avarinę tarnybą - tai „City Service“.

Nuo vasario likviduojamas ir vadinamasis demerkurizacijos baras, kurio darbuotojai atsakingi už išsiliejusio gyvsidabrio, degalų ir kitų pavojingų chemikalų neutralizavimą. Č.Šežos žodžiais, šiuos darbus gali atlikti ir ugniagesiai, tačiau be „Avarijos“ specialistų pagalbos bus apsunkintas ir kitų specialiųjų tarnybų darbas.

„Avarijos“ skolos - nesumokėti mokesčiai, pinigai už pirktas medžiagas bei paslaugas, atlyginimai bei išeitinės kompensacijos atleistiems darbuotojams - siekia daugiau kaip 3,4 mln. litų.