Galime džiaugtis, jog esame žmonės: turime išvystytas smegenis, galime kovoti su gamta, nesame visiškai nuo jos priklausomi. Tačiau pasirodo, kad kai kurie dalykai bei savybės, kurios priklauso žmogui, yra būdingos ir kai kuriems gyvūnams. Kuo gyvūnai panašūs į žmones?

1. Papūgos duoda vardus savo vaikams

Vos gimus kūdikiui, didžiausias tėvų galvos skausmas – kokį vardą duoti vaikui. Žmonės įsitikinę, kad vardas kūdikį padaro išskirtinį ir netgi nulemia jo likimą. Pasirodo, ne tik žmonės duoda savo vaikams vardus.

Mokslininkai pastebėjo, kad delfinai, varnos, primatai ir papūgos naudoja išskirtinius garsus kviesti tam tikriems savo grupės nariams. Išskirtinio garso naudojimą pašaukti kitam grupės nariui galima palyginti vardo davimui.

Kalbant apie papūgas, kyla klausimas, kas nusprendžia, kaip reikia kviesti tam tikrą papūgą. Ar pati papūga susikuria sau “vardą”? Ar jai jis paskiriamas svarbiausios papūgos būryje? Kad būtų atsakyti šie klausimai, Kornelio universiteto mokslininkai filmavo būrį papūgų Venesueloje.

Mokslininkai nustatė, kad papūgos tėvai duoda išskirtinį vardą savo atžaloms. Bėgant laikui auganti papūga pati gali pasikeisti savo “vardą” , jį prailgindama ar sutrumpindama.

2. Banginiai klausosi pop muzikos

Žmonės nėra vieninteliai padarai, kurie dainuoja. Paukščiai, banginiai taip pat kuria dainas. Tačiau kas žmoniją skiria nuo gyvūnijos – tai pop kultūra. Atlikėjas gali įrašyti savo dainą, patalpinti ją internete ir sulaukti tūkstančių klausytojų. Tačiau pasirodo pop kultūra būdinga ne tik žmogui.

Pasirodo, kuprotieji banginiai vienu metu dainuoja tik vieną dainą. Kai ji pabosta, vienas iš grupės narių sukuria naują dainą. Kartais šioje melodijoje girdėti garsų iš senos dainos. Kartais daina būna visiškai nauja.

Mokslininkai nustatė, kad šios banginių dainos nelieka “uždarytos” mažame banginių rate. Pasirodo, viena daina gali išplisti per visą Ramųjį vandenyną.

3. Šimpanzės žaidžia su lėlėmis

Lėlėmis mergaitės  žaidė dar anksčiau, nei pasirodė lėlė Barbė. Mergaitės su lėlėmis išgyvena visą fantazijų pasaulį: duoda lėlėms vardus, rūpinasi jomis, sutuokia jas.

Laki vaizduotė – ne tik vaikiškumo simbolis, bet ir bruožas, kuriuo pasižymi žmonija. Tačiau  fantazijų pasaulyje moka gyventi ne tik žmonės.

Kalbant apie žaidimus, šimpanzės jaunikliai atrodytų ne ką kitokie nei  berniukai ir mergaitės.Harvardo universiteto mokslininkai nustatė, kad jaunos šimpanzių patelės su pagaliukais, pliauskomis žaidžia taip, lyg jie būtų jų vaikai.

Šimpanziukės lazdas glosto, guldo jas į lovą ir su jomis ilsisi. Kartais šimpanzės net pastato atsirus namelius savo medinėms lėlėms.

Per 14 metų trukusius stebėjimus buvo nustatyta, kad žaidžia  ne tik patelės, bet ir patinėliai, kurie lazdas ar medinius pagaliukus naudoja kaip „lėktuvus“. Patinėliai atsigula ant nugaros, iškelia kojas ir supa „žaislus“ , lyg jie būtų vaikai.

4. Paukščiai – gramatikos sergėtojai

Ar ne kalba ir jos gramatika skiria mus nuo gyvūnijos pasaulio? Pasirodo, kad – ne.

Bengališki kikiliai turi sintaksės taisykles, kurias naudoja savo giesmėse. O taisyklių nesilaikantys paukščiai gali užsitraukti savo “kolegų” nemalonę.

Kijoto universiteto mokslininkai įrašė kikilių čiulbėjimą ir davė jo klausytis kitai grupei paukščių. Sujudimas tarp kikilių kilo, kai buvo paleista sukarpyta ir perdaryta paukščių giesmė.

Paukščiai pradėjo piktai čirpti. Garsai priminė tuos, kurie skleidžiami, jei įsibrauna priešas. Mokslininkai tą patį įrašą paleido dar vienai kikilių grupei ir ši taip pat parodė nepasitenkinimą garso įrašu.

Užleidus čiulbėjimo įrašą kikiliams, kurie buvo užauginti izoliuotoje teritorijoje, nepasitenkinimo iš paukščių nebuvo. Tačiau šiai grupei praleidus dvi savaites su kitais kikiliais, jie pradėjo rodyti neigiamą reakciją į “suklijuotą” garso įrašą. 

5. Šimpanzėms išspręsti ginčus padeda tretieji asmenys

Kartais žmonėms tenka kreiptis į trečiuosius asmenis, kad būtų išspręstas jų konfliktas. Vaikystėje vykę brolių ir seserų ginčai ir retai  išsprendžiami be tėvų pagalbos. Tačiau ginčuose pagalbos reikia ne tik žmonėms, bet ir beždžionėms.

Kai įvyksta konfliktas tarp dviejų šimpanzės patinų, į kovos lauką stoja vyresnė patelė, kurios galvoje ne tik seksas. Susipykę patinai atsitraukia vienas nuo kito ir jei nei vienas iš jų nedrįsta taikytis, įsikiša patelė.

Patelė prieina prie vieno iš patinų ir pradeda jį glostyti. Tuomet ji eina prie antrojo patino, stebėdama, kad pirmasis ją seka. Patelė leidžiasi, kad ją pradėtų glostyti abu patina. Krapštinėjimasisi ir glostymas šimpanzes nuramina ir patelė pasitraukia.

6. Beždžionės žino, kas yra pinigai ir prostitucija

Pinigų skonį vaikai supranta jau pirmaisiai metais, kai nori į rankas paimti parduotuvėje esančią kramtomą gumą. Pinigai pamaitina, aprengia, aprūpina patogumais. Tačiau, jei galvojote, kad pinigai – žmogaus išradimas ir savybė, apsirinkate. Beždžionės taip pat įrodė, kad moka suprasti, naudoti ir išnaudoti pinigus.

Vieno eksperimento metu kapucino beždžionėms buvo duoti sidabriniai diskai, kuriuos padavus mokslininkui buvo duodamas skanumynas. Per kelis mėnesius beždžionės pradėjo suprasti disko vertę.

Beždžionės netgi sugebėjo suprasti besikeičiančias kainas. Jei kainos kildavo, jos aukodavo mažiau diskų ir atvirkščiai.

Tačiau labiausiai mokslininkus nustebino faktas, kai vienas patinėlis davė “pinigą” patelei ir už tai džiaugėsi sekso aktu. Ar tik tai ne pirmasis gyvūnų pasaulio prostitucijos atvejis?