Prieš keletą dienų astronomai skelbė, kad Saulės sistemos kaimynystėje palei raudonąsias nykštukes, kurių mūsų galaktikoje daugiau nei kitokių žvaigdžių, gali būti apstu į Žemę panašių egzoplanetų. Tačiau kiek iš jų galėtų būti namais protauti gebančiai gyvybei? Naujausi tyrimai byloja, kad tokių planetinių sistemų gali būti bemaž 1 iš 100. Kitaip tariant, beveik kas šimtoje Žemės tipo planetoje gali klestėti protingų būtybių civilizacijos.

Maža to, jos turėtų būti pažengusios technologiškai tiek, kad sugebėtų į kosminę erdvę transliuoti radijo signalus, kuriuos būtų įmanoma priimti ir kokių jau ne vieną dešimtmetį kosmose ieško Nežemiškos proto paieškų institutas SETI.

Vienas iš šimto, regis, nėra daug. Tačiau prisiminus, kiek Paukščių Tako galaktikoje žvaigždžių, išeitų, kad joje turėtų egzistuoti daugiau nei 1 mln. žvaigždžių, aplink kurias sukasi pasauliai su tolimaisiais mūsų proto broliais. Su tomis civilizacijomis būtų įmanoma komunikuoti radijo bangomis. Daugiau nei milijonas civilizuotų pasaulių - ir tai tik vienoje galaktikoje!

Grupė SETI instituto tyrėjų su garsiąja Džil Tarter (Jill Tarter) priešakyje bei Kalifornijos universiteto Berklyje mokslininkai Vakarų Virdžinijoje pastatytu radijo teleskopu „ Green Bank Telescope “ mėgino sugauti protingų būtybių siunčiamus radijo signalus. Teleskopo antenos buvo nukreiptos į 86 žvaigždžių planetas, kurios buvo atrastos kosminės observatorijos „Kepler“ misijos metu.

Radijo stebėjimams šie pasauliai buvo pasirinkti todėl, kad jie aplink savo gimtąją žvaigždę skrieja būdami vadinamojoje „gyvybės zonoje“. Be to, visose pasirinktose planetinėse sistemose žvaigždė planetų turėjo ne mažiau kaip 5 arba tarp jų turėjo būti gana ištęstomis orbitomis skriejanti super-Žemės tipo planeta.Radijo signalų tyrimo metu užfiksuoti nepavyko.

„Proto brolių dar neradome, tačiau pirmą kartą tyrimų istorijoje mes galėjome nubrėžti gana apčiuopiamas ribas, nurodančias, kiek gali būti protingų civilizacijų, gebančių siųsti radijo bangas“, - tyrimo rezultatus komentavo Kalifornijos universiteto Berklyje astronomas Endrius Siemionas (Andrew Siemion).

Tyrėjai radijo signalų ieškojo 1-2 GHz diapazone - būtent tokiu dažniu čia, Žemėje, sklinda mobilaus ryšio ir TV transliacijų bangos. Mokslininkai mėgino sugauti ne daugiau nei 5 Hz dažnio amplitudės radijo signalus, nes gamtoje nėra natūralių šaltinių, skleidžiančių vos keleto hercų amplitudės signalus.

„Ne daugiau nei 5 Hz emisijos mūsų pasirinktame diapazone, kiek mums žinoma, yra garantuotas indikatorius, bylojantis, kad tokį signalą siunčia protaujanti civilizacija“, - rašoma tyrimo rezultatus pristatančiame straipsnyje.
Teleskopas radijo signalus registravo 12 valandų - po 5 min. kiekvienai pasirinktai žvaigždei. Dauguma jų nuo

Žemės nutolusios po 1 tūkst. ir daugiau šviesmečių, todėl buvo įmanoma aptikti tik tuos signalus, kurie būtų tikslingai pasiųsti Saulės sistemos pusėn. Tyrėjai tvirtina, kad ateityje kur kas jautresni radijo teleskopai (pvz., SKA) galės sugauti ir žymiai silpnesnius radijo signalus - gal net tokius, kurie į kosmosą buvo ištransliuoti atsitiktinai (kaip, pvz., žmonijos atveju neturint jokių tikslų kosmosu sklinda TV ir radijo bangos: pirmųjų radijo transliacijų bangos kosmine erdve spėjo nukeliauti jau po daugiau nei 100 šviesmečių).

Anot tyrėjų, jų gauti rezultatai leidžia jiems sukurti tikimybę aptikti Kardaševo II tipo civilizacijas. Kardaševo skalė yra metodas, nusakantis civilizacijos technologinio išsivystymo lygį.

Tyrėjų grupė teleskopu „ Green Bank Telescope “ planuoja atlikti daugiau tyrimų, kurių metu daugiau dėmesio bus skiriama daugiaplanetėms sistemoms, kuriose į Žemę panašių planetų yra ne mažiau nei dvi. Viliamasi, kad tokiuose atvejuose pavyktų užfiksuoti tarp tų planetų vykstančią komunikaciją.