Su širšių ir vapsvų atakomis susiduriame kiekvieną vasarą ir šiuos vabzdžius puikiai pažįstame iš blogosios pusės. Tačiau ar viskas, ką mes žinome apie juos, tiesa?

Mirtinas įgėlimas

Vabzdžių įgėlimai nemalonūs, bet dažniausiai nekenksmingi. Visgi, mokslininkų skaičiavimais, nuo širšių, bičių ir vapsvų įgėlimo kasmet miršta nuo 3 iki 50 žmonių iš 100 milijonų gyventojų. Pavyzdžiui, vien tik JAV nuo bičių įgėlimo vidutiniškai miršta 53 žmonės ir tai yra didžiausias procentas gyvūnų sukeliamų mirčių. Apie 2-3 procentai planetos gyventojų yra alergiški vabzdžių nuodams, kurie gali sukelti mirtį.

Pasak kenkėjų kontrole užsiimančios bendrovės „Dezinfa“ biologo Liutauro Grigaliūno, dėl pastaruoju metu dažnai pasitaikančių karštesnių vasarų vabzdžiai, taip pat ir širšės, tapo aktyvesni ir tuo pačiu agresyvesni, todėl žmonėms, kurie yra alergiški vabzdžių įgėlimams, būtina su savimi turėti gydytojo paskirtų vaistų rinkinį.

Vabzdžius traukia geltona

Mokslininkai nustatė, kad širšes ir vapsvas labiausiai traukia geltonos ir baltos spalvos rūbai, todėl jei išsiruošėte į gamtą, derėtų vengti šių spalvų aprangos. Taip pat norint išvengti vabzdžių sugėlimo, reikėtų nevaikščioti žole basomis, nesikvėpinti stipriais kvepalais, atsargiai valgyti vabzdžius viliojančius kvapnius maisto produktus bei gerti saldžius gaiviuosius ir alkoholinius gėrimus. Būtina atsiminti, kad širšių ir vapsvų visiškai neveikia uodus atbaidančios priemonės, todėl rinkdamiesi repelentus būkite atidūs.

Išmanieji vapsvų būstai

Vapsvos savo gyvenamuosius būstus dažniausiai sulipdo iš sukramtytos medienos, medžių žievės ir seilių. Sulipdyto lizdo sienelės vizualiai panašios į popierines. Vapsvų motinėlės lizdus pradeda lipdyti jau pavasarį, vėliau statybos darbus perima išsiritusios vapsvų darbininkės.

Pasak  biologo, šių vabzdžių būstai būna dideli, keleto aukštų ir iš kelių sluoksnių, juose apsigyvena gausios vapsvų šeimynos. „Šie vabzdžiai išsiskiria tuo, kad savo lizduose gali reguliuoti temperatūrą ir drėgmę,“ – teigia biologas.

Įprastos vapsvų lizdų vietos – po stogų atbrailomis, aukštose palėpėse ir pašiūrėse bei pagalbiniuose pastatuose. Gamtoje jos įsikuria medžių drevėse, inkiluose (išvydamos ten perinčius paukščius), krūmuose, žolėse ir net graužikų urvuose. Pasak biologo, vapsvos tampa ypač pavojingos vasaros pabaigoje, kai jų kolonijos tampa didesnės. Padidėjus populiacijai vabzdžiai maisto pradeda ieškoti didesnėje teritorijoje, todėl dažniau susiduria ir su žmonėmis.

Širšės renka medų

Daugelis žmonių maišo bites su širšėmis ir yra įsitikinę, kad jos kaip ir bitės renka nektarą. Tačiau širšės medų tik vagia iš bičių korių, o pačios jo negamina. Širšės kartais mėgsta paragautii nektaro iš žydinčių augalų, tačiau medų, kurį galime skanauti mes, renka tik medaus bitės. Apytiksliai tik 5 procentai bičių rūšių gamina medų.