Mokslininkai yra beveik įsitikinę, kad Europoje po storu ledo sluoksniu tyvuliuoja vandenynas. O ar galėtų vandens būti pačiame palydovo paviršiuje? Naujausi tyrimų rezultatai suteikia vilties, kad taip. Ir tai yra geros naujienos visiems, kuriantiems planus į ledinį Jupiterio palydovą siųsti robotizuotą zondą. Ši naujiena turėtų sudominti ir laukiančius žinių apie nežemiškos gyvybės atradimą.

Naujausio tyrimo rezultatai byloja, kad sūrus vanduo pro maždaug 100 km storio ledą į Europos paviršių prasiskverbia pro ledo įtrūkimus ir properšas. Atsidūręs palydovo paviršiuje, vanduo iš kaimyninio mėnulio, pavadinimu Ijo, gauna sieros.

„Vandenyje esančiam magnio chloridui sąveikaujant su siera, susidaro magnio sulfatas“, - aiškina astronomai Maikas Braunas (Mike Brown) ir Kevinas Hendas (Kevin Hand) iš Kalifornijos technologijos instituto ir NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos.

Astronomų tandemas analizavo Mauna Kea kalno viršūnėje Havajuose veikiančio teleskopo „Keck II“ spektrometro duomenis ir atkreipė dėmesį į signalą, kuris indikavo epsomitu vadinamos magnio sulfato atmainos buvimą. Tada K. Hendo laboratorijoje tyrėjai signalų palyginimui ištestavo įvairias druskas ir cheminius junginius – pradedant valgomąja druska, baigiant kanalizacijos valymo granulėmis. Šių testų rezultatai nurodė į magnio sulfatą.

Kuo įdomus šis atradimas? Jis byloja, kad tam tikras cheminis aktyvumas ir energijos virsmai vyksta ir Europos paviršiuje. Šio tyrimo rezultatai svarbūs ir nežemiškos gyvybės ieškotojams, kadangi bet kokiems nežemiškiems sutvėrimams, gyvenantiems ledo kaustomame palydove, reikės energijos šaltinio, o saulė Europos atžvilgiu yra tolima ir per blausi, kad galėtų tokiu būti.

Atradimas svarbus ir galimoms misijoms į Europą. Tai reiškia, kad atvykusiam zondui nereikės gręžtis pro 100 km storio ledą – Europos vandenyno mėginių bus galima paimti tiesiog palydovo paviršiuje.

Tyrimo rezultatai bus publikuojami artimiausiame žurnalo „Astronomical Journal“ numeryje.