Mažajame žemyne čiabuviai aborigenai apsigyveno prieš 50 tūkstančių metų. Kadaise jų buvo likę vos 5 tūkst. Šalčio šokas nuolat grasė galimu visišku išnykimu. Per pastaruosius 18 tūkstančių metų jų buvo sumažėję dvigubai, skelbia Vokietijos „Der Spiegel“.

Nuo pat jų atsikraustymo pradžios aborigenų likimas stipriai priklausė nuo Australijos klimato. Jų išlikimo galimybes stipriai mažino stiprūs vėjai ir temperatūrų kaita.

Alanas Williamsas iš Australijos nacionalinio universiteto Kanberoje tyrime „Proceedings of Royal Society B“ paskelbė, kad čiabuvių gyventojų stipriai sumažėjo šaltuoju „ledynmečio“ periodu, prieš maždaug 20 tūkst. m. Vėliau, atšilus, jų populiacija kiek išaugo. Todėl gyventojų prieauglio svyravimai buvo kur kas „slankesni“, nei iki šiol manyta.

Beveik 4600 visoje šalyje aptiktų radinių leidžia teigti, kad prieš 50 tūkst. m. čia apsigyveno nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst. naujakurių. Ankstesniuose tyrimuose skelbta, esą Australijos genetinio fondo įvairovę sudarė tūkstantis pirmųjų aborigenų.

Didžiausi pokyčiai

Prieš 20 tūkst. metų čia galėję gyventi kiek mažiau nei 20 tūkst. žmonių.

Prieš 18 tūkst. metų populiacija krito 61 proc., čiabuvių skaičius nesiekė ir 10 tūkst. žmonių. A. Williamsas tai paaiškina „ledynmečio kulminacija“, kuri truko tūkstančius metų. Toks klimato šokas jau tuomet galėjęs „sudoroti“ aborigenus.

Tik prieš 12 tūkst. metų vėl prasidėjęs atšilimas (holoceno pradžia), skatino gyventojų prieauglį.

Didžiausias gyventojų prieauglis prasidėjo prieš 4 tūkstantmečius. Manoma, kad viduramžiais buvo pasiekta kulminacija – gyveno nuo 800 tūkst. iki 1,1 milijono čiabuvių. Tuo metu kitoje pusiaujo pusėje mažasis ledynmetis „karpė“ Europos gyventojų populiaciją. Nors tuo metu aborigenų gamta pasigailėjo, juos užklupo raupų epidemija, populiaciją sumažindama net 80 proc. A. Williamso teigimu, vis dar neaišku, ar šią ligą atvežė europiečiai ar ji kilo tarp čiabuvių.