Sausio pradžia, o gyvsidabrio stulpelis rodo nulį. Užsitęsusi šilta žiema nėra įprastas reiškinys, bet vykstant klimato kaitai tokių žiemų galime sulaukti ir daugiau. Kaip tokios žiemos gali paveikti Lietuvos žemės ūkį ir augaliją?

Vietiniai išgyvens – svetimi gali kentėti

Pasirodo, vietiniams Lietuvos augalams tokios žiemos nėra labai pavojingos. Kaip GRYNAS.lt aiškino Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Andrejus Gaidamavičius, vietiniai mūsų kraštų augalai yra pripratę prie atlydžių ir galimų šiltesnių žiemų.

„Žiemą pražystantys augalai yra greičiau išimtis nei taisyklė. Juk visos miško žibutės nepražydo. Tik viena kita, nes mums įprasti augalai yra prisitaikę gyventi įvairiame klimate“, - aiškino specialistas.

Grėsmės neturėtų kilti nei miško nei miesto augalams. Kiek blogiau gali būti į Lietuvą atvežtiems augalams, kurie sodinami parkuose. „Pavyzdžiui sibirinis maumedis yra kontinentinio klimato medis. Nenatūralioje aplinkoje jis gali iššąlti dėl to, kad per atlydį išsprogsta jų pumpurai ir, užėjus naujam šaltukui, nušąla jo pumpurai. Sibire nėra atlydžių, todėl šie maumedžiai prie jų neprisitaikę.“, - pasakojo pašnekovas.

Didžiausia grėsmė dėl šiltos žiemos iškyla žemės ūkio augalams. A. Gaidamavičiaus nuomone, žiemojantys kultūriniai augalai, tokie kaip žiemkenčiai ar rapsai, gali stipriai nukentėti dėl sniego trūkumo. Kaip ir nevietiniams augalams, nesusidarius pakankamam sniego sluoksniui, staigiai nukritus temperatūrai tokie augalai gali pavasario ir nebesulaukti.

Kenkėjai peržiemos

Nors augalai savaime tokią žiemą gali atlaikyti, tačiau didžiausia grėsmė jiems iškils pavasarį, dėl sėkmingai peržiemojusių kenkėjų. „Klimato kaita lemia stipresnius vėjus, audras. Išvartytuose medžiuose mielai veisiasi įvairūs kenkėjai. Tarp jų ir vienas pavojingiausių spygliuočiams – žievėgraužis tipografas. Jei šie kenkėjai sėkmingai peržiemos, miškininkai pavasarį gali turėti rimtų problemų“, - teigia Lietuvos gamtos fondo specialistas.

Šie kenkėjai ypač mėgsta egles, todėl joms iškyla didžiausias pavojus. Eglė vertinama dėl geros kokybės medienos, todėl dažnai privatūs miškininkai jomis apželdina savo nenaudojamus laukus ar iškirstus miškų plotus. Staigiai išnykus eglynams, kartu bus pažeista ir vietinė ekosistema.

„Žievėgraužiai tipografai neatsparūs dideliems šalčiams. Paskaičiuota, kad reikia bent -20 laipsnių Celcijaus temperatūros, kad didelė jų dalis iššaltų, geriausia – dar žemėsnė temperatūra. Be abejo, gamtoje šie kenkėjai irgi turi daug priešų: jais minta kiti vabzdžiai, ypač juos mėgsta paukščiai“, - aiškino gamtosaugininkas.

Liūdniausias scenarijus – Lietuvoje gali išnykti eglės. Nors vienos šiltos žiemos tam gali ir nepakakti. A. Gaidamavičius aiškino, kad visai netoli nuo Lietuvos – Pietų Švedijoje, eglė pasitraukė. Pagrindinė priežastis būtent minėtas žievėgraužis tipografas. Be to, vykstant klimato kaitai ir šylant orams, į Lietuvos teritoriją ima plisti naujos kenkėjų rūšys iš pietų.

„Lietuvoje jos niekad negyveno, bet dėl aukštesnių temperatūrų po truputį keliauja į šiaurę. Jeigu žiema šilta, jie gali sėkmingai peržiemoti ir įsiveisti. Lietuvos augalai gali būti nepasiruošę tokiai invazijai“, - pasakojo jis.