Technologijos gali būti labai naudingos bei labai žalingos. Ilgai nebuvo keltas klausimas ar technologinis progresas teigiamas ar neigiamas reiškinys, nes jo vaisiai būdavo saldūs. Dabar šis požiūris ima keistis, nes atsiranda vis daugiau manančių, kad progresas atnešė ir milžiniškas problemas, kurių nenumatėme ir nebesugebame konstruktyviai išspręsti, rašo theecologist.org žurnalistas Ianas Michleris.

Geriausiai technologijų padaryta žala matoma vandenynuose. Žvejyba per pastaruosius kelis dešimtmečius tapo tokia intensyvi, kad daugelyje vietų žuvies visiškai nebeliko. Teoriškai, su dabartinėmis technologijomis įmanoma išgaudyti beveik visą pasaulio žuvį. Kaip tai atsilieptų ekosistemoms daug fantazijos nereikia. Tokie patys mastai galiotų ne tik vandenynams bet ir sausumai. Per pastarąjį šimtmetį žmonijos technologijos taip greitai judėjo į priekį, kad net nesidairydami pradėjome keisti planetos veidą. Be abejo būtų neteisinga manyti, kad TIK technologijos atsakingos už visas gamtosaugos ir ekologines problemas, bet taip pat neteisinga būtų sakyti, kad jos nedaro reikšmingo poveikio. Tokią tiesą pripažinti daugeliui sunku, nes tai reikštų jog reikia keisti savo mąstymą, elgesį ir galiausiai gyvenimo sąlygas. Užvis sunkiausia tai pripažinti viduriniajai ir aukštesniajai ekonominei klasei visame pasaulyje.

Pamėginkite kitaip žvilgtelėti į kai kurias išvystytas technologijas, kurias jau priimame kaip pačias savaime ir sunkiai begalėtume išsiversti be jų – vidaus degimo variklis, supertankeriai, plastikas, branduolinė energija, giluminė kalnakasyba, vaistų pramonė, kosminės technologijos. Kai jos buvo sukurtos, buvo laikoma, kad tai didžiulis progreso žingsnis. Šios technologijos turėjo palengvinti ir pagerinti žmogaus gyvenimą. Jei praleistume pro akis tai, kokią jos įtaką turi individui, galėtume sakyti, kad jos tik palengvino ir pagerino didelės dalies žmonijos gyvenimą. Bet laikui bėgant tapo aišku, kad šių technologijų sąlygotas gamybos būdas ir vartojimo kiekis padarė ir didžiulių nuostolių.

Žmoniją tebevaro į priekį mintis, kad ekonomikos augimas yra sėkmingos visuomenės variklis. Tačiau nenutrūkstamam ekonomikos augimui reikia vis naujų technologijų – be jų to padaryti yra neįmanoma. Pasinaudodami naujais, mokslo sukurtais įrankiais mes vis toliau, giliau ir aukščiau kišamės į kiekvieną įmanomą ekosistemą ir vis efektyviau išnaudojam kiekvieną įmanomą resursą. Istorija mus moko, kad daugelis išradėjų ir mokslininkų galvoja tik apie dabartį ir retas kuris geba ir nori numatyti savo kūrinių ilgalaikį poveikį. Skirkite nors minutėlę pamąstymui su kuo gali tekti susidurti žmonėms po 50 metų jei deramai neapgalvoję nuspręsime nevaržomai tęsti ir plęsti genetinės inžinerijos technologijas... Visą šimtmetį žmonija vadovavosi būtent šiais kriterijais ir dabar jau retas beiišdrįstų ginčytis, kad Žemės natūralioji būsena – gyvybiškai svarbi mūsų išlikimui – nėra krečiama drugio.

Galėtume atrasti tūkstančius pavyzdžių, kaip technologijos įtakos jau nebegalime suvaldyti ir jeigu toliau eisime šiuo keliu būsime labai trumparegiški. Neneigsiu, technologijos yra reikalingos, bet tam kad jos iš tikro mums tarnautų, reikia pakeisti būdą kaip jas vystome ir, žinoma, kaip jas pritaikome. Džiugu, kad yra ir gerų naujienų šiame fronte. Vis daugiau ir daugiau inovatoriškų protų dirba ties technologijomis, kurios nekenkia natūraliems procesams, kuriami tvarūs projektai, kovojama su tarša ir gaminami netoksiški produktai. Tik galvoje vis kužda nuojauta, kad gal Homo sapiens eina labai natūraliu evoliucijos keliu ir destruktyvus elgesys negali būti kontroliuojamas ar modifikuojamas, neskaitant to, kokiais protingais save belaikytume?