Europos kosmoso agentūra (ESA) pirmadienį paskelbė, kad jos į orbitą paleista 900 mln. dolerių kainavusi kosminė observatorija, ieškojusi mūsų Visatą sukūrusio Didžiojo sprogimo pėdsakų, baigė savo darbą.

Pagrindinis Plancko (Planko) observatorijos prietaisas nustojo veikti šeštadienį, kai jame, kaip ir prognozuota, išseko vėsinimo sistemos aktyviosios medžiagos atsargos. Tuo pačiu baigėsi misija, kuri turėjo būti vykdoma 15 mėnesių, tačiau tęsėsi dvigubai ilgiau nei planuota, nurodoma ESA pranešime žiniasklaidai.

„Plancko (observatorijos) misija buvo nuostabi; kosminis aparatas ir prietaisai veikė puikiai, kurdami mokslinių duomenų lobyną, su kuriuo galėsime dirbti“, - rašo šio projekto vyriausiasis mokslininkas Janas Tauberis.

Plancko observatorija matavo mažyčius spinduliavimo skirtumus mikrobangų diapazone, nulemtus Didžiojo sprogimo, įvykusio prieš maždaug 14 mlrd. metų.

Vadinamosios kosminės elektromagnetinės foninė spinduliuotės tyrimai gali daug papasakoti apie visatos formavimąsi, likus šimtams milijonų metų prieš pirmųjų žvaigždžių ir galaktikų atsiradimą.

Misijos vadovai tikėjosi, kad pavyks atlikti dvi reliktinio spinduliavimo matavimų serijas, tačiau galiausiai pavyko atlikti penkias, išdidžiai paskelbė ESA.

Kitas orbitinės observatorijos jutiklis, matuojantis mažesnės energijos reliktinį spinduliavimą, dar turėtų veikti didžiąją šių metų dalį, padėdamas sukalibruoti duomenis, surinktus per penkias ankstesnes matavimų serijas.

Ateinančių metų pradžioje mokslininkai tikisi paskelbti duomenis, surinktus per pirmuosius 15 mėnesių vykdytus stebėjimus. 2014 metais bus jau prieinami visi šios misijos duomenys.

Vėliau į šiuos skaičius kibs astrofizikai, o jų tyrimo rezultatai gali patvirtinti arba paneigti daugelį lygiagrečių teorijų apie Visatos vystymąsi tuojau po Didžiojo sprogimo.

„Plancko duomenys sunaikins ištisas modelių grupes - tiesiog mes kol kas nežinome, kurias“, - nurodė Pietų Paryžiaus universiteto mokslininkas Jeanas Loupas Puget (Žanas Lupas Piužė).

2009 metų gegužę prasidėjusi misija, pavadinta XX amžiaus vokiečių kvantinės fizikos korifėjaus Maxo Plancko (Makso Planko) vardu, kainavo apie 700 mln. eurų (2,4 mlrd. litų).