Formuojantis diskinėms galaktikoms, tokioms, kaip mūsų Paukščių Takas, paskutiniai jų stebinančios formos potėpiai padaryti visai neseniai, leidžia manyti naujas tyrimas.

Šis atradimas greičiausiai nustebins daugelį mokslininkų, kurie manė, kad tokios galaktikos buvo statiškos daugiau kaip pusę 13,7 mlrd. metų trunkančios visatos egzistencijos, rašo SPACE.com.

„Astronomai manė, kad diskinės galaktikos netolimoje visatoje savo dabartinę formą įgavo prieš maždaug 8 mlrd. metų, o nuo to laiko vystėsi labai nežymiai. Mūsų stebėta tendencija rodo priešingą dalyką – kad galaktikos šiuo laiko periodu nuolat kito“, – teigė tyrimo autorė Susan Kassin iš NASA Goddardo kosminių skrydžių centro Greenbelte.

S. Kassin su kolegomis, naudodama NASA „Hubble“ kosminį teleskopą ir Kecko observatoriją Havajuose, tyrinėjo 544 mėlynas galaktikas, kurių spalva rodo, kad jose formuojasi žvaigždės.

Jie nustatė, kad tolimiausios, seniausios galaktikos yra pačios netvarkingiausios, o tvarkos pamažu daugėja, kai galaktikos stebimos vis arčiau šių dienų.

Bėgant laikui, galaktikų sukimosi greitis didėja, ir jos nusistovi į tinkamus, gerai sutvarkytus diskus.

Ši tendencija galioja bet kokios masės galaktikoms, tačiau didžiausios sistemos visuomet sutvarkytos geriausiai, teigia tyrėjai.

„Ankstesni tyrimai pašalino galaktikas, kurios nebuvo panašios į gerai sutvarkytus, besisukančius diskus, kurie dažnai sutinkami šių dienų visatoje. Jas ignoruodami, šie tyrimai apėmė tik tas retai pasitaikančias galaktikas tolimoje visatoje, kurios gerai elgiasi, ir nusprendė, kad galaktikos nekinta“, – teigė tyrimo bendraautorius Benjaminas Weineris iš Arizonos universiteto.

Tai, kaip per pastaruosius 8 mlrd. metų galaktikos tapo vis labiau organizuotos, gali paaiškinti keli skirtingi veiksniai. Visų pirma, šiuo laikotarpiu galaktikų susiliejimų skaičius smarkiai sumažėjo. Lygiai taip pat krito ir žvaigždžių formavimosi bei masyvių supernovų sprogimų, kurie taip pat gali sukelti didelio masto sukrėtimų, skaičius.

Dabar, pastebėję naują modelį, mokslininkai gali patobulinti savo galaktikų evoliucijos modelius, kol jiems pavyks tendenciją pakartoti. Tuomet mokslininkams galbūt pavyks išskirti fizikinius procesus, kurie tai sukelia.

544 tyrinėtos galaktikos atrinktos iš Giliojo ekstragalaktinio evoliucinio zondo 2 (angl. Deep Extragalactic Evolutionary Probe 2 –DEEP2) raudonojo poslinkio apžvalgos. Šiam projektui naudojamas „Hubble“ tekeskopas ir 10 metrų Kecko teleskopas Havajuose. Tirtos galaktikos nuo mūsų nutolę per 2–8 mlrd. šviesmečių, jų masė svyruoja nuo 0,3 iki 100 proc. Paukščių Tako masės.

Paukščių Takas perėjo per beveik tokias pačias fazes kaip ir matomos DEEP2 mėlynųjų galaktikų mėginyje, kol galiausiai prieš maždaug 4,5 mlrd. metų įgavo savo dabartinę išvaizdą. Maždaug tuo pat metu formavosi ir mūsų Saulės sistema, teigia tyrėjai.

Naujasis tyrimas paskelbtas leidinyje „The Astrophysical Journal“.