Dar ne visi žinome, į ką atkreipti dėmesį, perkant sėklas ar beriant jas į dirvą, todėl verta įsidėmėti A.Stulginskio universiteto Sodininkystės ir daržininkystės katedros docentės Liudmilos Kmitienės patarimus

Beicuotos sėklos

Atskubėję į parduotuvę sėklų, visų pirma pasidomėkime informacija ant pakelio: ar nepasibaigęs sėklų galiojimo laikas, kada ir kaip jas sėti.

„Jei ant pakelio parašyta, kad sėklos yra beicuotos, vadinasi, jos yra specialiai apdorotos ir apsaugotos nuo ligų. Tokios sėklos greitai išdygsta ir neserga. Beicuotos sėklos dažniausiai būna dar ir spalvotos. Jas lengviau pastebėti dirvoje, pastebėti, ar beriama į dirvą ne per tankiai ar ne per retai. Beje, beicuotos sėklos pakuojamos keliuose pakeliuose. Išorinis popierinis maišelis – viso labo etiketė, o vidinėje hermetiškoje pakuotėje – sėklos. Praardžius tokią pakuotę, joje esančias beicuotas sėklas reikia pasėti tais pačiais metais“, – priminė L.Kmitienė.

Naudingi priminimai

Pašnekovė priminė, kad kai kurių augalų neapdorotos (nebeicuotos) sėklos geriau dygsta palaikytos iki dvejų metų, o kai kurioms patinka „bręsti“ dar ilgiau.

Jei manote, kad nusipirkę ekologiškų sėklų (pasitaiko ir toks užrašas ant pakelio), užauginsite ekologiškų daržovių, klystate – daržovių ekologiškumas priklauso ne nuo sėklų, o nuo jų priežiūros dirvoje.

Augančioms daržovėms reikia azoto, kalio, fosforo. Svarbu, kad  augalų mityba būtų subalansuota. L.Kmitienės žiniomis, mūsų dirvose yra pakankamas kiekis kalio ir fosforo, todėl, patręšus dirvą mėšlu (azotu), papildomai tręšti augalų nebūtina. Verta žinoti, kad pertręštose mėšlu daržovėse kaupiasi nitratai, nors jų nereikia labai baimintis – tai ne cheminis, o biologinis produktas.

Neankstinkime sėjos

Kai kurios daržovės turi tradicinį sėjimo laiką. Pasak L.Kmitienės, svogūnai turėtų būti sodinami per Stasines (gegužės 8-ąją) arba orientuojantis į gamtos ženklus – šalpusniams pražydus. Kai jie pražysta, galima sodinti tiek svogūnus, tiek morkas. O štai burokėlius reikėtų sėti, kai sužaliuos ieva – balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje.

Pupelės – šilumamėgis augalas, todėl jas sėti galima tik alyvoms pražydus, o štai žirniai šalnų nebijo – juos sėkime kuo anksčiau. Tuomet per sezoną galima nuimti du derlius. Anksti reikėtų sėti ir krapus, salotas, ridikėlius. L.Kmitienė atkreipė dėmesį į vien agurkų sėkloms būdingą savybę – dvejų metų agurkų sėklos yra daigesnės, o štai salotų ar morkų sėklos po poros metų pasensta, tampa nedaigios.

Patys rinkimės, kada sėti

Fenologinis kalendorius – pats patikimiausias, kai reikia sėti daržoves – tai tvirtinama ir „Sodininko, daržininko kalendoriuje“. Pradėjus žydėti šalpusniams, gluosniams ir  parskridus gandrams galima sėti morkas, česnakus, petražoles, svogūnus, ridikėlius, pastarnokus, špinatus.

Sugrįžus kregždėms, užkukavus gegutei, sėkime salierus, pupas, dašius, kalendras, gelsves, burokėlius, sodinkime ankstyvųjų kopūstų, brokolinių kopūstų, porų daigus.

Prisiminkime, kad mėnulio jaunatis – netinkamas metas nei sėti, nei sodinti, tačiau galima retinti krūmus, genėti medžius. Esant mėnulio priešpilniui, galima sėti ir sodinti tas daržoves, kurios brandina vaisius virš žemės (žirnius, braškes, pomidorus, agurkus ir pan.).

Per pilnatį tinka sėti žalumynus (salotas, krapus, špinatus ir pan.), sodinti ankstyvąsias bulves. Per delčią itin tinka sėti ir sodinti daržoves, brandinančias vaisius žemėje (burokėlius, morkas, bulves ir pan.).