Iš balandžių skrydžio mokysis karinius žvalgybos robotus kuriantys inžinieriai. Skrisdami šie paukščiai judėjimo kryptį keičia taip lengvai, kaip sraigtasparniai. Kadangi žvalgybos robotams gali dažnai tekti veikti uždarose patalpose, jų kūrėjai bando perprasti, kokiu būdu veikia balandžių gebėjimas kaitalioti skrydžio kryptį.

Ivo Rosas bei jo kolegos iš Harvardo universiteto tyrimo metu paleido tris balandžius koridoriuje, kuriame buvo staigus ir status kampas. Ant kiekvieno balandžio kūno buvo pritvirtinta po 16 žymeklių, o koridoriuje sumontuotos 9 vaizdo kameros. Balandžiams skrendant posūkyje jutiklių ir kamerų sistema tiksliai užfiksuodavo paukščių ir jų sparnų pozicijas.

Eksperimentas parodė, kad kampą įveikiančius balandžius veikė iš esmės tokios pačios jėgos, kaip ir jiems skrendant tiesiai. Tai reiškia, kad šiems paukščiams reikia įdėti labai mažai pastangų krypties pakeitimui – tik šiek tiek pakreipti savo kūną.

I. Rosas sakė: „Mes nesitikėjom, kad balandžių kūną veikiančios jėgos jiems keičiant kryptį tiek mažai tesiskirs nuo veikiančių skrydžio tiesiai metu. Kol kas nėra aišku, ar tai tiesa kalbant apie visus skraidančius gyvūnus, ar tik apie balandžius.“

Adrianas Thomasas iš Oksfordo universiteto sako, kad ši informacija galėtų būti panaudota kuriant pastatų viduje veiksiančius žvalgybos robotus. Naudojant balandžius kaip modelį vietoj sraigtasparnių galima būtų sukurti daug paprastesnio veikimo principo robotus.