Purve besivartanti kiaulė atrodo tikras pasitenkinimo įsikūnijimas, o dabar ir mokslininkai teigia, jog šis jų pomėgis - daugiau nei būdas atvėsti, rašo BBC.

Olandų tyrėjas nagrinėjo kiaulių ir artimų jų laukinių giminaičių elgesį, kad išsiaiškintų, kas skatina šiuos gyvūnus su pasimėgavimu vartaliotis purve. Studijos rezultatai publikuojami žurnale „Applied Animal Behaviour Science“.

Jau gerai žinoma, jog kiaulės, voliodamosis purve, atvėsta. Jos neturi funkcinių prakaito liaukų, tad kitaip nebūtų pajėgios reguliuoti savo kūno temperatūros.

Naują tyrimą atlikęs daktaras Marcas Bracke'as iš Wageningeno universiteto tyrimų centro analizavo mokslinę literatūrą, ieškodamas, kas panašiai elgtis skatina kitus gyvūnus, tarp jų - begemotus, kurie mėgsta atsigaivinti ir gilesniuose vandenyse.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į kanopinius gyvūnus, pavyzdžiui, elnius, kurie, nors nesivolioja purve, bet vartosi ant žemės, kad paliktų kvapo pėdsaką.

M. Bracke'as paskelbė išvadą, kad kiaulių elgesys paveldėtas iš pačių tolimiausių jų giminaičių.

„Mes visi evoliucionavome iš žuvų, tad gali būti, jog noras būti vandenyje išliko gyvūnams, kurie pajėgūs tai daryti“, - aiškino mokslininkas.

Daugumai tai būtų pernelyg pavojinga, nes vandens balos yra idealios vietos plėšrūnų atakoms.

„Tačiau kiaulės, kaip daugelis žolėdžių, yra palyginti stambūs gyvūnai su stambokomis iltimis ir gali geriau apsiginti nuo puolimo“, - sakė M. Bracke'as.

Tad, anot jo, kiaulės purve greičiausiai vartosi ne dėl to, kad neturi prakaito liaukų, bet, priešingai, „prakaito liaukos, kitaip nei kitiems kanopiniams, joms neišsivystė, nes jos taip mėgo vartytis purve“.

M. Bracke'as daro išvadą, jog meilė purvui kiaulėms yra vienas giliausiai įsišaknijusių ir daugiausiai malonumo teikiančių pojūčių.