Airijoje, Anglijoje, Ispanijoje ir Norvegijoje apsigyvenusių lietuvių apklausa rodo, jog dauguma emigrantų į Lietuvą negrįžta ne dėl ekonominių priežasčių, o dėl to, kad svetur užtikrintas saugumas, laisvė bei kitokie santykiai tarp žmonių.

Tokius tyrimo rezultatus paskelbė Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros docentė Jolanta Kuznecovienė. 

Anot jos, nors dauguma emigrantų išvažiavo būtent dėl ekonominių priežasčių, jie negrįžta ne dėl pinigų - daugelio išvažiavusiųjų teigimu, jie nemokėtų vėl gyventi Lietuvoje. Dauguma sociologės apklaustųjų mano, kad svečios šalys jau yra jų namai.

Tačiau J.Kuznecovienė pastebi, kad emigrantai taip pat pripažįsta, jog tokiuose namuose nesijaučia iki galo savi. Dėl to žmonės atsidūrė tokioje situacijoje, kai nei gimtinėje, nei užsienyje nesijaučia gerai, tad neišvengiamai turi sau užduoti klausimą, kas jie esantys.

Pašnekovės teigimu, dauguma lietuvių emigrantų suvokia, kad tapti savu svečiose šalyse nepavyks. Net ir visiškai integravęsi žmonės, pavyzdžiui, sėkmingai dirbantis verslininkas, pripažįsta jaučiantys psichologinį diskomfortą.

Anot J.Kuznecovienės, daugelis emigrantų renkasi lengviausią ir tikriausiai būtiną kelią - prisitaiko prie kasdienio elgesio taisyklių arba integruojasi profesinėje erdvėje.

Kultūros kritikas Vytautas Rubavičius pastebėjo, kad dabartinėse visuomenėse lygiavertiškumas neįmanomas, o socialinė nelygybė tiek Lietuvoje, tiek užsienyje „yra faktas", todėl teigė nemanąs, kad ketinantiems grįžti būtent tai yra baisiausia.

Jo manymu, atstumia kitkas - pagarbos trūkumas.

„Atstumia tas pirmos arba antros kartos turtuolio demonstratyvus poniškumas, kurį galima aptikti net valstybės institucijose", - sako  V.Rubavičius.

J. Kuznecovienė priduria, jog daugelis emigrantų „supranta savo ribotumą, bet tai skiriasi nuo socialinės diskriminacijos Lietuvoje".