Kompiuteriniai tinklai gali turėti daugiau žmogiškų bruožų, nei mes žinome. Teksaso universiteto (Ostinas, JAV) mokslininkai išsiaiškino, kad kompiuterių tinklai gali „sirgti“ tam tikra virtualios šizofrenijos forma, jei jie nesugebės pakankamai greitai užmiršti prisimintos informacijos.

Projektas buvo paremtas virtualiu kompiuterio modeliu, skirtu simuliuoti perteklinio dopamino kiekio išskyrimą žmogaus smegenyse. Kompiuterinis tinklas galėjo išmokti natūralią žmonių kalbą, kuri buvo naudojama ištirti, kas atsitinka su kalba aštuonių skirtingų neurologinių disfunkcijų metu. Tyrimo rezultatai buvo palyginti su Jeilio Medicinos mokyklos profesoriaus Ralph Hoffman darbais, kuriuose buvo studijuojami šizofrenija sergantys žmonės.

Kompiuterių tinklui pateikta informacija saugoma labai panašiu būdu, kaip tai daro ir žmogaus smegenys: ne kaip atskiri vienetai, bet kaip statistiniai žodžių, sakinių, scenarijų ir istorijų ryšiai. Vienas iš projekto vadovų Uli Grasemann teigia, kad dirbant su neuroniniais tinklais, pastarieji treniruojami nuolat ir pastoviai, vėl ir vėl rodant jiems pavyzdžius, t. y. kartojimo metodu. Kiekvieną kartą, kai rodomas pavyzdys, neuroniniam tinklui sakoma, kad jei yra vienokia įvesties informacija ar duomenys, tai išvesties rezultatas turi būti toks ir toks. Ir taip daroma, kartojama tūkstančius kartų, kol padaroma bent truputį taip, kaip iš neuroninio tinklo pageidaujama. „Galų gale, jei jūs padarote tai pakankamą kiekį kartų, tinklas išmoko“, – teigia Uli Grasemann.

Vėliau mokslininkai pakartojo visą duomenų įvedimo – mokymosi – ciklą. Tačiau šį kartą simuliavo padidintą dopamino išsiskyrimą ir taip pagreitindami sistemos mokymosi sugebėjimus, bet kartu liepdami „užmiršti“ mažiau, nei buvo leidžiama užmiršti pirmo etapo metu.

Mokslininkai pamatė, jog jei virtualaus kompiuterio mokymosi procesą vesti pakankamai intensyviai, o pastarajam neleidus ignoruoti, „pamiršti“ daugelio dalykų, jo kalboje atsiranda anomalijų, kurie labai panašūs į šizofrenijos požymius. „Kai mes paprašėme mokytis sparčiau, tinklas ėmė įsivaizduoti save fantastinių, iliuzinių, kvepiančių didybės manija istorijų centre. Nerealios istorijos turėjo elementų iš kitų istorijų, kurias buvo liepta atmesti“, – teigė mokslininkai. Viename iš pavyzdžių sistema „prisiėmė atsakomybę už teroristinį aktą“.

Galiausiai tyrimo dalyviai padarė išvadą, kad yra paralelių tarp virtualių neuroninių tinklų ir žmogaus smegenų, o tokios kompiuterinės sistemos galėtų tapti šuoliu klinikinių mokslo tyrimų srityje.