Lietuvos inžinieriai kuria kosminį palydovą, kuris, planuojama, 2015 metais turėtų būti paleistas į orbitą tirti planetos atmosferos, rašo savaitraštis „15min“.

Pasak projekto „Kosmis“ iniciatorių sukurti lietuvišką palydovą pasiūlė beveik prieš dvejus metus Lietuvoje viešėjusi JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) delegacija.

„Įsigalėjęs varguolio stereotipas, esą Lietuva per “biedna„ ir per silpna, kad kažką galėtų nuveikti kosmoso tyrimuose. Mes norime sugriauti šį mitą“, - sakė vienas iš palydovo kūrėjų Laurynas Mačiulis.

Planuojama, kad „Kosmis“ į kosmosą bus paleistas 2015 metų viduryje.

„Dalyvaujame Briuselyje įsikūrusio Von Karmano instituto programoje “QB50?„, kurios metu į kosmosą pakils 50 mažų palydovų iš kitų pasaulio valstybių“, - sako lietuviško palydovo kūrėjai.

Palydovo kūrėjai tikisi, kad jų tyrimai nenueis veltui ir ateityje leis sukurti mokslinę bazę, prie kurios vystymo prisideda Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos energetikos institutas ir kelios privačios įmonės.

„Į priekį mus veda smalsumas. Galbūt ateityje mums pavyks sukurti tarptautinį verslą, kurio pagalba galėsime numalšinti inžinerinį smalsumą. Norime, kad mūsų projektas būtų sukurtas Lietuvoje“, - sakė kitas projekto dalyvis Vytenis Buzas.

Pasak publikacijos, jaunieji inžinieriai turėjo ne vieną pasiūlymą išvykti kurti į užsienį.

Šiuo metu inžinieriai stažuojasi NASA Ames tyrimų centre, kur semiasi žinių. Pasaulyje itin gerbiamame kosmoso tyrimų centre pristatytas lietuviško palydovo projektas sulaukė palaikymo. Projektu domisi ir rusai.

„15min“ rašo, jog didžiausia projekto problema - finansų stygius. Kol kas lietuviško kosmoso palydovo kūrėjai į projektą investuoja savo pinigus.

„Finansavimo trūkumas nėra pasiteisinimas. Tai yra kūrėjo atsakomybė, nes būtent jis turi sudominti ir įrodyti kitiems, kad idėja yra naudinga ir verta finansavimo. Mes aktyviai dirbame vadovaudamiesi šiuo principu ir ieškome finansavimo šaltinių tiek iš privataus, tiek iš valstybinio sektoriaus“, - cituojamas L.Mačiulis.

Mažųjų palydovų tinklas, kurio dalimi taptų ir „Kosmis“, turės atlikti ilgalaikius, iki šiol dar mažai tyrinėtų žemės atmosferos sluoksnių sandaros matavimus.

Skriedami žemutinėje žemės orbitoje palydovai dėl atmosferos pasipriešinimo iš lėto leisis į vis žemesnius termosferos sluoksnius taip atskleisdami fizikinių parametrų pasiskirstymą erdvėje. Numatoma kad vidutinis palydovo orbitinis gyvavimo laikas turėtų siekti 3 mėnesius.

Ši misija unikali tuo, kad pirmą kartą toks didelis nanopalydovų kiekis nesveriančių nė 4 kg, pagamintų pagal akademinius standartus pačių studentų rankomis įvairiuose pasaulio universitetuose, susivienys į vieną darnų tinklą kosmose.

Iki šiol arti 100 universitetų iš viso pasaulio išreiškė norą dalyvauti šiame projekte, bet tik 50 iš jų gaus vietą raketoje.