Pereiti į pagrindinį turinį

Mokslas išsiaiškino, kaip Mozė praskyrė Raudonąją jūrą

2010-09-22 17:41
Mokslas išsiaiškino, kaip Mozė praskyrė Raudonąją jūrą
Mokslas išsiaiškino, kaip Mozė praskyrė Raudonąją jūrą / Kadras iš filmo

Antradienį internetiniame žurnale PLoS ONE buvo paskelbti mokslinio tyrimo rezultatai, kuriais pagrįstas galimas mokslinis šio istorinio įvykio paaiškinimas.

„Biblijoje“ aprašytas stebuklingas Raudonosios jūros prasiskyrimas tūkstančius metų stebino ir sužavėjo žmones.

Nurodoma, kad stiprūs nuolatiniai vėjai gali būti fizikinis paaiškinimas, kurį amžiams išgarsino Charltonas Hestonas, nusifilmavęs epinėje juostoje „Dešimt Dievo įsakymų“ (The Ten Commandments), skelbia USA TODAY.

Carlas Drewsas, Nacionalinio atmosferos tyrimų centro Boulderyje, Kolorado valstijoje (JAV) mokslininkas, pasitelkęs kompiuterinį imitavimą atkūrė tai, kas galėjo atsitikti tądien prieš apytiksliai 3000 metų. „Imitavimas gan artimas aprašytam „Išėjimo knygoje“ (Exodus), - sako C.Drewsas.

Kaip aprašyta „Išėjimo knygoje“ (14): „Mozė ištiesė ranką link jūros. Viešpats smarkiu rytų vėju, kuris pūtė per naktį, išdžiovino jūrą, ir vandenys persiskyrė. Izraelitai ėjo sausu jūros dugnu; vanduo jiems buvo siena iš dešinės ir kairės“. Tai leido žydams išvengti egiptiečių persekiojimo, nes pastarieji buvo užmušti vandens proskynai užsivėrus.

Imituodamas C. Drewsas sustatė, kad stiprus rytinis vėjas, pučiantis 12 valandų pastoviu, apytiksliai 109 kilometrų (63 mylių) per valandą greičiu, galėjo atstumti „išlenkdamas“ vandenį ties vieta, kur tuomet ėjusi buvusi upės vaga, besijungusi su pakrantės lagūna palei Viduržemio jūrą.

 

Panašus atvejis įvyko 1882 metais, kai Britanijos kariuomenės generolas pranešė apie stiprų rytinį vėją, kuris atstūmė vandenį nuo Menzaleho ežero vakarinėje Sueco kanalo pusėje.

„Vandeniui atsistūmus į priešingas puses, sausumos ruožas būtų atsivėręs minėtame išlinkime“, - paaiškina mokslininkas. – Taip įgalindamas žmones saugiai pereiti dumblu. Kai tik vėjas nurimo, vanduo nurimo“.

C. Drewsas nurodo, kad žmonėms esant minėto stiprumo vėjui eiti įmanoma, todėl jis esą ir pasirinkęs tokį greitį kompiuteriniam imitavimui.

Šis tyrinėjimas buvo pagrįstas tikėtinų vandens kelių vietų ir gylių Nilo deltoje, kuri laikui bėgant žymiai pasikeitė, rekonstrukcija.

Ankstesni tyrimai pateikė panašų vertinimą – esą cunamis galėjęs atskirti jūrą. Bet C.Drewsas teigia, kad toks reiškinys nakties metu nebūtų sukėlęs laipsniško vandenų pasidalijimo, koks yra aprašytas „Biblijoje“.

„Žmones visada žavėjo ši „Išėjimo knygos“ istorija, tačiau kartu ir domino, ar šis įvykis paremtas tikrais istoriniais faktais, - sako mokslininkas. – Šis tyrimas įrodo, kad vanduo gali atsiskirti iš tikrųjų, ir ši galimybė paremta fizikiniais dėsniais.

Tuo tarpu Kenas Hamas, Sutvėrimo muziejaus (Creation Museum) Petersburge, Kentukio valstijoje (JAV) prezidentas ir vadovas nurodo, kad nereikia jokio mokslinio paaiškinimo: „Raudonosios jūros prasiskyrimas buvo stebuklas, - skelbia jis elektroniniame laiške.- Tai buvo nepaprasta Dievo veikla. Dievas panaudojo gamtos jėgą — vėją – tam, kad sukeltų šį stebuklą. Nėra jokio pagrindo  antgamtiniams reiškiniams ieškoti fizikinių paaiškinimų“.

Naujausi komentarai

Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų