Svetimų minčių skaityti negalime, tačiau nereikia ypatingų galių, kad galėtume nuspėti kitų žmonių elgesį. Naujas šio fenomeno tyrimas parodė, kad du smegenų taškai įvertina kito žmogaus priimamo sprendimo riziką ir atpildą ir taip nuspėja, kokį sprendimą jis greičiausiai priims.

„Kada nors mes gebėsime geriau suprasti, kodėl ir kaip žmonės geba nuspėti kitų elgesį, net ir labai skirtingos prigimties. Tokios žinios galėtų pagerinti visuomenės politines, edukacines ir socialines sistemas“, – sako Hiroyuki Nakahara iš RIKEN Japonijos Smegenų mokslų instituto.

39 tyrimo dalyviai stebėjo kitą žmogų, žaidžiantį žaidimą kompiuterio ekrane, ir spėliojo, kokius sprendimus šis priims, remdamiesi jo išankstiniais judesiais. Tuo tarpu mokslininkai tyrinėjo žaidėjo smegenis, naudodami funkcinį magnetinio rezonanso vaizdo gaviklį (angl. fMRI – functional magnetic resonance imaging) – įrenginį, matuojantį smegenų darbą.

Gautą informaciją jie panaudojo konstruodami smegenų darbo kompiuterinį modelį, kai tyrimo dalyviai mėgino nuspėti kito sprendimus, rašo msn.co.uk.

Mokslininkai atrado, kad veikiant dviems smegenų sritims priekinėje smegenų žievėje, dalyviai tarsi „skaitė kito mintis“.

Viena iš šių dviejų smegenų sričių įvertina, kiek naudingas atitinkamas sprendimas gali būti kitam žmogui, – tai vadinama atlygio signalu. Kitas signalas vadinamas veiksmo signalu. Jis apima tikėtiną kito asmens veiksmą ir veiksmą, kurį jis realiai atliko – jie gali sutapti arba ne. Mokslininkų manymu, šie du smegenų taškai dirba išvien ir randa pusiausvyrą tarp laukiamų ir stebėtų atlygių bei sprendimų.

„Kasdien mes kontaktuojame su daugybe skirtingų individų. Kai kurie jų gali turėti panašias vertybes ir įsitikinimus – tokiu atveju nuspėti jų veiksmus gali pakakti vien atlygio signalo. Vis dėlto, nuspėjant žmonių, pasižyminčių kitokiomis vertybėmis nei mūsiškės, veiksmus, reikalingas ir veiksmo signalas“, – aiškino tyrėjas Shinsuke Suzuki iš to paties RIKEN instituto.