Vienoje ką tik išleistoje knygoje, kurioje pristatomos istorijos įdomybes, slypinčias Naujosios Zelandijos nacionaliniuose archyvuose, minimas keistas Antrojo pasaulinio karo laikų projektas sukurti „cunamių bombą“, taip pat kariškių pranešimai apie galimai stebėtus neatpažintus skraidančius objektus (NSO).

Knygos „Paslaptys ir lobiai“ (Secrets and Treasures) autorius Ray Waru teigė norintis atkreipti dėmesį į įdomią medžiagą, viešai prieinamą Naujosios Zelandijos archyve, įsikūrusiame Velingtone. Ši saugykla, kurios lentynų ilgis - beveik 100 kilometrų, yra pilna stulbinamų istorinių artefaktų.

„Iš pradžių buvau visiškai apstulbintas, - R.Waru sakė naujienų agentūrai AFP. - Žinojau, kad noriu gauti svarbių dalykų - Vaitanagio sutartį (Naujosios Zelandijos įkūrimo aktą), Nepriklausomybės deklaraciją, peticiją dėl balsavimo teisės moterims ir kelis kitus dalykus.“

„Tačiau kai pradedi raustis, viena istorija veda prie kitos, ir aš tiesiog klioviausi savo nuojauta“, - aiškino jis.

R.Waru minimą peticiją dėl balsavimo teisės suteikimo moterims pasirašė 36 tūkst. žmonių. Šis dokumentas buvo dramatiškai išvyniotas moterų teisių aktyvistų Naujosios Zelandijos parlamente 1893 metais.

Beveik 300 metrų ilgio į ritinį susukta peticija šiuo metu yra restauruojama. Šiame dokumente išdėstyti reikalavimai buvo sėkmingai patenkinti: per vėliau tais pačiais metais vykusį balsavimą Naujoji Zelandija, kuri tuomet buvo Britanijos kolonija, tapo pirmąja pasaulyje šalimi, suteikusia balsavimo teisę moterims.

Archyve saugoma ir kitų įdomių istorinių dokumentų, tokių kaip laiškas, parašytas keliautojo kapitono Jameso Cooko prieš jo paskutinę kelionę, taip pat keistenybių - tokių kaip projektas „Antspaudas“ („Project Seal“), itin slaptas JAV ir Naujosios Zelandijos mėginimas sukurti pragarišką ginklą, kuris pagal griaunamąją galią galėtų prilygti branduolinei bombai.

Šis projektas buvo pradėtas vykdyti 1944 metų birželį, kai vienas JAV karinių jūrų pajėgų karininkas pastebėjo, jog koralinių rifų sprogdinimai prie Ramiojo vandenyno salų kai kada sukeldavo dideles bangas, todėl buvo sumanyta sukurti „cunamių bombą“.

Atlikus bandomuosius sprogdinimus vandenyse į šiaurę nuo Oklando, mokslininkai padarė išvadą, kad toks ginklas įmanomas ir kad dešimties galingų sprogdinimų priekrantėje serija gali sukelti 10 metrų aukščio cunamio bangą, galinčią užtvindyti nedidelį pajūrio miestą.

„Tai buvo absoliučiai pribloškiama, - sakė R.Waru. - Visų pirma - kad kažkam kilo mintis sukurti masinio naikinimo ginklą, pagrįstą cunamiu ... ir kad Naujoji Zelandija matomai sėkmingai vystė jį iki tokio laipsnio, jog tai galėjo suveikti.“

„Už (šio projekto) užkliuvau tik dėl to, kad ši ataskaita tebebuvo tikrinama, todėl ji buvo padėta ant kažkieno stalo (archyve)“, - pridūrė knygos autorius.

R.Waru sakė, kad tas projektas buvo sustabdytas 1945 pradžioje, nors pirminiai nedidelio masto bandymai buvo sėkmingi.

„Jeigu tai įkeltų į filmą apie Džeimsą Bondą, tai būtų laikoma fantazija, tačiau tai buvo tikras dalykas“, - pažymėjo publicistas.

Tarp kitų archyve saugomų keistenybių buvo Gynybos departamento dokumentai apie šimtus atvejų, kai numanomus NSO stebėjo eiliniai žmonės, kariškiai arba komercinių skrydžių pilotai. Dažniausiai būdavo stebimos danguje judančios keistos šviesos.

Kai kuriuose pranešimuose esama piešinių, vaizduojančių skraidančias lėkštes, ateivių, dėvinčių „faraonų kaukes“, aprašymų ir numanomo nežemiškų būtybių rašto pavyzdžių.

Labiausiai pagarsėjusiu artimu kontaktu su numanomu NSO Naujojoje Zelandijoje tapo 1978 metais įvykęs incidentas, kai viena televizijos komanda nufilmavo keistas šviesas prie Pietinės salos miestelio Kaikuros.

Tačiau, kontaktų su nežemiškomis protingomis būtybėmis entuziastų nusivylimui, kariškiai padarė išvadą, kad tos šviesos gali būti paaiškinamos gamtiniais reiškiniais, tokiais kaip laivų prožektorių šviesos, atsispindinčios nuo debesų, arba neįprasta Veneros planetos padėtis.

R.Waru sakė, jog archyve saugoma daugybė įdomių dokumentų, tokių kaip XX amžiaus pradžios mokyklų leisti žurnalai, šlovinantys Britanijos Imperijos privalumus, suteikiančių langą į žmonių mąstyseną praeityje.

„Ten daugybė įrašų ir kilometrai svarbių dokumentų, tačiau gana greitai suvoki, kad kiekvienas popieriaus lapas yra susijęs su kokiu nors asmeniu tam tikrame laiko taške, - pastebėjo jis. - Taigi, tai suteikia šiuolaikiniam tyrėjui galimybę užmesti akį į žmonių privačius gyvenimus, kurie man pasirodė įdomūs - skyrybų dokumentai iš Danidino; jaunų karių laiškai, rašyti tėvams namuose.“