Grupė JAV mokslininkų susirūpino pilkuoju banginiu, kuris, po kelionės į veisimosi vietas neišplaukė į atvirus vandenis ir pasiliko Klamatho upėje, Šiaurės Kalifornijoje.

Trečiadienį gamtininkai sugebėjo paimti banginio iškvepiamo oro mėginius. Jie parodys milžino sveikatos būklę, streso lygį bei kokių medžiagų jam stinga. 

Mokslininkai jau ne pirmą savaitę kankinasi mėgindami kokiu nors būdu išplukdyti beveik 14 metrų ilgio žinduolį į vandenyną, tačiau – veltui. Pilkojo banginio patelė į šią upę atplaukė kartu su savo jaunikliu vėlyvą birželį. Šios rūšies banginiai migruoja iš savo dauginimosi buveinių Kalifornijos valstijoje iki Aliaskos. Banginį gelbėti susiruošusių mokslininkų teigimu, jie matė jauniklį išplaukiant į vandenyną liepos pabaigoje. Manoma, jog jis buvo pakankamai subrendęs, kad savarankiškai pasiektų Aliaską. 

Nacionalinės vandenynų ir atmosferos asociacijos atstovės Sarah Wilkin teigimu, jauniklio mama kol kas gerai jaučiasi ir upėje, nors gamtininkai įsitikinę, jog ateityje ji pristigs maisto.
Stengdamiesi grąžinti stambų žinduolį atgal į Ramųjį vandenyną tyrinėtojai netgi plaukiojo upe leisdami pilkuosius banginius puolančio ir žudančio banginio garso įrašą. Bet žinduolis į garsus nekreipė dėmesio. 

Todėl šiuo metu gamtininkai susitelkė ties banginio sveikata ir odos būkle – ji blogėja dėl pernelyg gėlo ir banginiams neįprasto upės vandens. 

Kita vertus, pilkasis milžinas jau tapo vietos įžymybe: kasdien mažiausiai dviems patruliams tenka reguliuoti ant Klamatho upės tilto besigrūdančias minias smalsuolių, svajojančiu bent sekundei išvysti pilkojo banginio keterą.