Mokslininkai teigia aptikę įrodymų, kad dviejų rūšių urviniai žmonės gyveno ir mirė netoli tų vietų, kur gimė.

Tuo metu tų pačių rūšių moteriškos giminės atstovės ten pat atkeliavo ir įsikūrė iš tolimesnių vietovių, praneša naujienų agentūra AFP. 

Žurnale „Nature“ paskelbtas tyrimas leidžia pažvelgti į socialinę australopitekų, išnykusios primatų genties, prieš 2 mln. metų gyvenusios pietų Afrikoje, struktūrą.

Nauji duomenys taip pat meta iššūkį aksiominiam manymui, kad mūsų tolimi protėviai dviem kojomis ėmė vaikščioti tam, kad ieškodami maisto ir prieglobsčio galėtų lengviau įveikti tolimus atstumus.

Jei vyriškos lyties atstovų keliavimas apsiribojo išvykomis medžioti ir maistui rinkti, tuomet perėjimą prie vaikščiojimo stačiomis galėjo paskatinti kiti poreikiai, teigia tyrėjai.

Iki šiol buvo labai mažai žinoma apie mūsų dvikojų protėvių gyvenseną ir giminystės struktūrą.

„Nuo kūno atskirtos kaukolės ir dantys yra neabejotinai vargani komunikatoriai“, – teigė tyrimo bendraautorius Mattas Sponheimeris iš Kolorado universiteto Boulderyje.

Atlikdami naująjį tyrimą ir norėdami „prakaldinti“ kaulus, mokslininkai sukūrė Sherlocko Holmeso vertą metodą, tvirtina jis. Užuominų apie tolimų protėvių elgesį jie ieškojo saujelėje 2 mln. metų senumo dantų.

Nedideli sunkiojo metalo stroncio atomų skirtumai susiję su skirtingomis dirvožemio ir uolienų rūšimis, taigi pagal tai mokslininkai gali nustatyti geografines vietoves.

Kadangi stroncis į danties emalį patenka tik pirmaisiais gyvenimo metais, šis elementas parodo, ar primatas užaugo toje pačioje vietoje, kur jis apsigyveno ir mirė.

Mokslininkai ištyrė 19 individų, gyvenusių prieš 2,4–1,7 mln. metų, dantis – 8 Australopithecus africanus ir 11 Paranthropus robustus. Abi rūšys gyveno miško savanose, greičiausiai besimaitindamos medžių vaisiais, žole, sėklomis ir riešutais.

Moteriškos ir vyriškos lyties primatų pavyzdžiai atskirti pagal dydį.

Lazerinė stroncio izotopų analizė parodė, kad tik 10 proc. vyriškosios lyties primatų kilo už 30 kvadratinių kilometrų srities ribų. Tarp moteriškos lyties atstovių tokių buvo daugiau kaip pusė.

Kitaip tariant, vyrija greičiausiai tik labai retai nuklysdavo toliau nei už kelių kilometrų nuo savo urvų. Jų moteriškos lyties kolegės, priešingai, dažnai atkeliaudavo iš toli, net jei įsikūrę ir perimdavo tokią pačią buvimo šalia namų gyvenseną.

„Čia pirmą kartą tiesiogiai pažvelgėme į ankstyvųjų hominidų geografinį judėjimą. Atrodo, kad moteriškos lyties atstovės pasitraukdavo iš su gyvenamąja vieta susijusių grupių“, – teigė tyrimui vadovavusi Sandi Copeland iš Kolorado universiteto.

Praktika, kada moterys palieka lizdą ir prisijungia prie vyrų šeimos, paplitusi daugumoje žmonių kultūrų. Tokio pačio modelio laikosi ir šimpanzės bei mažosios šimpanzės. 

Tačiau dauguma primatų, tarp jų – gorilos, elgiasi priešingai: gimusios patelės pasilieka su grupe, o patinai persikelia kitur.

Šis atradimas nustebino mokslininkus ir verčia abejoti seniai įsitvirtinusia nuomone apie tai, kaip primatai pradėjo vaikščioti ant dviejų kojų, teigia tyrėjai.

„Mes manėme, kad daugiau hominidų bus ne iš lokalinių vietovių, mat paplitęs įsitikinimas, kad dvikojystės evoliucija iš dalies vyko dėl to, kad individai galėtų nukeliauti didesnius atstumus. Toks mažas atstumas nuo gimtosios vietos gali reikšti, kad dvikojystė vystėsi dėl kitų priežasčių“, – kalbėjo S. Copeland.