Prieš savaitę į Žemę nukrito palydovas UARS. Pasisekė, kad jis nukrito Ramiajame vandenyne, žmonių menkai gyvenamoje teritorijoje.

Tačiau NASA neslepia - ateityje į Žemę kris ir daugiau palydovų. Dar šiais metais vėlyvą spalį arba ankstyvą lapkritį turėtų kristi vokiečių palydovas ROSAT. Nors šis kiek mažesnis nei UARS, tačiau manoma, kad įėjimo į atmosferą metu išliks daugiau sunkių dalių, kurios pasieks Žemę.

Palydovas ROSAt buvo paleistas 1990 m., sveria 2,5 t ir buvo naudojamas kosminei rentgeno spinduliuotei matuoti. 1999 m. buvo nurašytas ir dabar nevaldomas sklendžia aplink Žemę. Vokietijos kosmoso agentūra (VKA) spėja, kad kritimo metu gali išlikti apie 30 dalių, kurios svers mažiau nei dvi tonos (UARS kritimo metu Žemę greičiausiai pasiekė apie 600 kg sverianšios liekanos). 

VKA prognozuoja, kad tikimybė, kad nuolaužos pataikys į ką nors Žemėje yra 1 iš 2000, tai didesnė rizika nei buvo prognozuota su UARS palydovu (NASA buvo nurodžiusi 1 iš 3200 tikimybę). Atsižvelgiant į tai, kad Žemėje gyvena daugiau nei 7 mlrd. žmonių, vadinasi, tikimybė kad nuolauža pataikys į jus yra viena iš 14 trilijonų (0,0000000001 proc.)