Beveik prieš mėnesį fizikų bendruomenę sudrebino žinia, jog CERN mokslininkų eksperimento metu stebėtas neutrinų pluoštelis viršijo šviesos greitį, nors tai prieštarauja Einšteino reliatyvumo teorijai.

Apie tai mes jau rašėme naujienoje Dar kartą „viršytas“ šviesos greitis – revoliucija fizikoje ar eilinis nesusipratimas?. Kiek vėliau publikavome straipsnį, su mokslininkų įžvalgomis, kodėl šviesos greitis negali būti viršytas Kodėl negalima viršyti šviesos greičio?. Tai kaip gi čia gal būti?

Deja, bet kol kas tikslaus atsakymo niekas nežino, tačiau ir patys eksperimento autoriai labai atsargiai vertina gautus duomenis. O duomenys tokie – Ženevoje suformuotas neutrinų pluoštelis nuskriejo 732 km atstumą iki Italijoje esančio OPERA detektoriaus 60 ns greičiau, nei kad turėtų skrisdamas šviesos greičiu. 

Lyg ir sensacija? Jau po duomenų paviešinimo tyrimo autoriai iš karto paskelbė, jog jie nenori to pateikti kaip sensacijos, o tik bando į tyrimą įtraukti daugiau mokslininkų, kurie padėtų surasti galimas matavimų paklaidas. Tuo labiau, jog eksperimento metu visa įranga dirba beveik prie techninių galimybių ribos, tad sisteminės paklaidos yra labai tikėtos. Tačiau patys eksperimento autoriai jokių klaidų surasti nesugebėjo. 

Tuoj po eksperimento duomenų paviešinimo užvirė karštos diskusijos. Juodraštinius mokslinius straipsnius kaupiančioje svetainėje arxiv.org per kelias savaites įkelta per 80 straipsnių šia tema. Reikia pabrėžti, jog šioje svetainėje esantys straipsniai nėra lygiavertės mokslinės publikacijos recenzuojamuose leidiniuose ir nebent tinka tolimesnei mokslininkų diskusijai. 

Iš visų šių publikacijų daugiausia šurmulio sukėlė praeitą savaitę arxiv.org svetainėje publikuotas Nyderlandų fiziko Ronald A.J. van Elburg mokslinis straipsnis, kuriame jis teigė suradęs neįvertintų paklaidų šaltinį. O šis šaltinis yra GPS palydovai - būtent jų pagalba buvo atliekamas laiko sinchronizavimas matuojant per kiek laiko nuo starto neutrinų pluoštelis pasiekė finišą. 

Fiziko nuomone, paklaida atsirado todėl, kad GPS palydovai ir neutrinų pluoštelis juda vienas kito atžvilgiu, o jų atstojamasis greitis yra tokio dydžio, kad tenka įvertinti Lorenco laiko ir erdvės transformacijas. Priešingu atveju laikas per kurį pluoštelis pasiekia detektorių bus mažesnis, nei kad yra iš tikrųjų. Ronald A.J. van Elburg skaičiavimai rodo, kad neįvertinus šios paklaidos laiko matavimas nukryptų 32 ns. Tačiau tuo pačiu fizikas priduria, kad „įvertinus eksperimento vykdytojų pateiktus duomenis, paklaidą reiktų įvertinti kaip dvigubai didesnę – t.y. 64 ns“. Prisiminus, jog pluoštelis atskrido 60 ns greičiau, nei turėtų, problemos kaip ir nebelieka. 

Tačiau ne visi fizikai noriai sutiko su Ronald A.J. van Elburg nuomone. Labiausiai abejonių kelia tai, jog pradinę 32 ns paklaidą fizikas padaugino iš dviejų. Be to, šiuos skaičiavimus fizikas atliko nusprendęs, kad neutrinų pluoštelis ir GPS imtuvai juda lygiagrečiai, tačiau realybėje to tikrai nėra. 

Kaip yra iš tikrųjų? Kol kas jokio galutinio aiškumo nėra, tad lieka daugybė erdvės laisvai diskusijai. CERN, reaguodama į didelį susidomėjimą eksperimento rezultatais, nuo spalio 27 d. organizuoja 11 dienų trukmės pakartotinį eksperimentą. Jeigu rezultatų nepavyks pakartoti, ankstesnius tyrimų duomenis teks laikyti moksliškai nepatvirtintais rezultatais. Na, o visiems fizikos mėgėjams belieka laukti, kol bus gauti visi pakartotinų eksperimentų rezultatai.