Tikimybė, kad į Higgso bozoną panaši dalelė, apie kurios atradimą paskelbta liepos 4 dieną, egzistuoja, tapo dar didesnė.

Ši dalelė – dešimtmečius trunkančios paskutinės trūkstamos Standartinio modelio dalies paieškos objektas. Ji turėtų padėti paaiškinti, kodėl medžiaga turi masę, praneša BBC.

Higgsą medžiojanti mokslininkų komanda iš Didžiojo hadronų greitintuvo pranešė, kad tikimybė, jog jis egzistuoja, siekia „5,8 sigma“ lygį.

Tai prilygsta vienai galimybei iš 300 milijonų, kad Higgso bozonas neegzistuoja, o rezultatai yra statistinis atsitiktinumas.

Formali riba, kada galima skelbti apie naujos dalelės atradimą, yra 5 sigma – viena galimybė iš 3,5 mln.

Tokį lygį pranešė pasiekusi „Atlas“, vieno iš LHC Higgsą medžiojančio eksperimento komandų. Kita, vadinama CMS, pranešė apie 4,9–5 sigma siekiančius rezultatus.

CMS paskelbtos ribos atspindi faktą, kad yra keletas būdų, kaip ieškoti Higgso bozono, tačiau nė vienu atveju jis nestebimas tiesiogiai.

Greitintuvai, tokie kaip LHC, vykdo nepaprastai didelės energijos dalelių susidūrimus ir taip bando sukurti Higgso bozoną, kuris turėtų egzistuoti tik menką sekundės dalį, o tuomet suirti į kitas daleles ar šviesos žybsnius, kuriuos galima užfiksuoti ir suskaičiuoti.

Dabar „Atlas“ ir CMS pateikė išsamesnę šių „irimo kanalų“ analizę, į kurią įtraukta daugiau duomenų.

CMS praneša, kad jų rezultatai dabar siekia 5,8 sigma reikšmę.

„Atlas“ komanda skelbia rezultatus iš kanalo, kuriame Higgsas suyra į dvi lengvesnes daleles, vadinamas W bozonais.

Jie pasiekė 5,9 sigma reikšmę – vieną galimybę iš 550 mln., kad tokie signalai būtų užfiksuoti ir neesant Higgso bozonui.

Šie rezultatai tik sutvirtina rezultatus, kurie, anot fizikų, jau peržengė ribą, kurios reikia norint paskelbti apie naujos dalelės atradimą.

Tačiau vis dar lieka daug neatsakytų klausimų, ar dalelė iš tiesų yra ilgai ieškotas Higgso bozonas. Apie atradimą paskelbę mokslininkai atsargiai ją vadino „į Higgsą panašia“ dalele.

Dar reikės tolimesnės analizės, siekiant užtikrinti, kad ji gražiai telpa į Standartinį modelį – išsamiausią šiuo metu egzistuojančią dalelių ir jėgų teoriją.