1908 m. Sibire virš Tunguskos įvykusį sprogimą visada gaubė paslapties šydas. Nors populiariausiose teorijose pabrėžiama, kad tąsyk ore sprogo veikiausiai asteroidas ar kometa, jokių šio dangaus kūno skeveldrų ar nuolaužų niekas iki šiol nebuvo radęs. Tačiau ką tik „Archiv.org“publikuotas straipsnis, kuriame dėstoma, jog Kušmos upelio seklumoje rasti net trys skirtingi meteoritų fragmentai. Nors visi požymiai byloja, kad šie fragmentai likę po Tunguskos sprogimo ir jie galėtų padėti pagaliau įminti Tunguskos mįslę, yra viena keista aplinkybė: tyrėjas šias skeveldras rado prieš 25 metus, o apie juos mokslinę publikaciją paskelbė tik dabar, skelbia „Universetoday.com“.

Tikėtina, kad po Tunguskos sprogimo (kaip ir po Čerbakulio meteoro sprogimo šį vasarį Čeliabinske) turėjo pažirti gausybė atmosferoje suirusio kosminio kūno fragmentų. Tačiau nieko panašaus nebuvo rasta nuo pat 1908 m. liepos 30 d., kai įvyko medžius 2 tūkst. km2 teritorijoje išguldęs sprogimas. Laimei, Tunguskos regionas labai retai apgyvendintas ir tąsyk buvo užregistruota, kad dėl sprogimo žuvo vienas žmogus. Tiesa, apie patį sprogimą pranešė labai nedaug žmonių. Atkuriamojo pobūdžio tyrimas atskleidė, kad sprogimas virš Tunguskos turėjo būti 1 tūkst. kartų galingesnis už atominės bombos sprogimą ir sukelti 5 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimą.

Visos ekspedicijos iš Tunguskos grįždavo tuščiomis. Tiesa, 1939 m. rusų mineralogo Leonido Kuliko ekspedicija rado ir parsigabeno išsilydžiusio stiklingo akmens uolieną, kuri iš pradžių buvo palaikyta sprogimo liekana. Tačiau šis fragmentas kažkur pradingo ir niekada nebuvo tyrinėtas šiuolaikinėmis technologijomis.

1998 m. Andrejaus Zlobino vadovaujama Rusijos mokslų akademijos ekspertų ekspedicija taip pat nerado nei meteorito fragmentų, nei sprogimo pėdsakų. Tyrėjai durpingose pelkėse išgręžė keletą gręžinių, ir nors vėliau šios ekspedicijos nariams sprogimo vietą surasti pavyko, visgi jokių nuolaužų tyrėjai tada taip pat nerado. Tada A. Zlobinas nusprendė paieškoti po greta tekančios Kušmos upės dugną.

A. Zlobino tyrėjų grupė upelio dugne rado apie 100 akmenų, kurie galėjo būti meteoritinės kilmės. Tačiau tolesni tyrimai atskleidė, kad tik trijuose iš rastų fragmentų buvo rasta lydymosi požymių ir regmaliptų (įspaudų akmens paviršiuje, kuriuos pasiutusiu greičiu krintančiame įkaitusiame akmenyje palieka didžiulis atmosferos slėgis).

A. Zlobinas rašo „tuoj po ekspedicijos pasinėręs į eksperimentinius Tunguskos smūgio vietos terminių procesų ir matematinio modeliavimo tyrimus“, o įvykio metu išsiskyrusios temperatūros įvertinimui taikęs ratu išguldytų medžių tyrimus. Tada buvo atmesta galimybė, kad šie trys akmenys galėjo gulėti ant žemės paviršiaus dar iki sprogimo – bet kokie toje teritorijoje rasti apsilydę akmenys gali būti tik sprogimo kaltininko fragmentai.

Rusų mokslininkas neslepia dar neatlikęs nuodugnios cheminės tų trijų fragmentų analizės, kuri atskleistų cheminę ir izotopinę jų sudėtį. Tačiau, anot A. Zlobino, nereikia atmesti galimybės, kad Tunguskoje galėjo sprogti kometa, kurios galvoje laisvai galėjo būti akmens fragmentų. Tyrėjai taip pat apskaičiavo, kad sprogusio kūno tankis veikiausiai buvo apie 0,6 gramo kubiniame centimetre, o maždaug tokio tankio buvo Halio kometa. A. Zlobino teigimu, „kol kas visi požymiai puikiai patvirtina kometinę Tunguskos sprogimo versiją.“

Nors A. Zlobino straipsnyje daugiau prielaidų nei faktų, o ir neaišku, kodėl net apie 20 metų buvo delsiama paskelbti tyrimo rezultatus, jo darbas suteikia vilčių, kad kada nors Tunguskos mįslė vis tik bus įminta. „Technology Review“ rašo, kad „neabejotinai reikia atlikti daugiau Tunguskos regiono ir ten rastų radinių tyrimų – ypač svarbi būtų cheminė meteorito ar kometos fragmentais laikomų akmenų analizė. Būtų sveikintina, jei tokius tyrimus atliktų tarptautinė mokslininkų komanda.“