Astronomai kai kuriuose Europos regionuose, Afrikoje, Centrinėje Azijoje ir Australijoje tikisi, kad trečiadienio vakarą debesys nesutrukdys stebėti pirmojo šiais metais visiško Mėnulio užtemimo, kuris truks ilgiausiai per pastaruosius 11 metų.

Mėnulio užtemimas įvyksta, kai mūsų planetos palydovas patenka į Žemės šešėlį.

Tuo metu Mėnulio diskas tampa rausvos, vario raudonumo arba oranžinės spalvos, kurią suteikia Žemės atmosferos išsklaidomi Saulės spinduliai.

Žemės šešėlis užslinks ant Mėnulio 17 val. 24 min. Grinvičo (20 val. 24 min. Lietuvos) laiku ir dengs jį iki 23 val. (ketvirtadienio 3 val.), tačiau visiškas užtemimas bus stebimas tik nuo 19 val. 22 min (22 val. 22 min.) iki 21 val. 2 min. (ketvirtadienio 2 min. po vidurnakčio), sakė JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso agentūros užtemimų stebėjimo veteranas Fredas Espenakas.

Žemės šešėlis visą Mėnulio diską dengs 100 minučių, todėl šis visiškas užtemimas bus ilgiausias nuo 2000 metų liepos.

"Visas reginys bus matomas nuo rytinės Afrikos pusės, Artimuosiuose Rytuose, Centrinėje Azijoje ir vakarų Australijoje", - nurodė ekspertas.

"Stebėtojai Europoje nematys ankstyvųjų užtemimo stadijų, nes jos prasidės prieš patekant Mėnuliui. Laimei, visiškas užtemimas bus matomas visame žemyne, išskyrus šiaurės Škotiją ir šiaurės Skandinaviją", - pridūrė F.Espenekas.

Stebėtojai Rytų Azijoje, Australijos rytuose ir Naujojoje Zelandijoje negalės stebėti užtemimo pabaigos, nes Mėnulis iki to laiko bus nusileidęs.

Visiškas užtemimas taip pat bus matomas rytų Brazilijoje, Urugvajuje ir Argentinoje, tačiau Šiaurės Amerikos gyventojams šiuo reginiu visiškai neteks pasigrožėti.

Kitas visiškas Mėnulio užtemimas įvyks tik gruodžio 10 dieną.