Visuomenės nuomonės apklausos liudija, kad dėl Visagino atominės elektrinės projekto valdantieji ir visuomenė nemiega dėl skirtingų priežasčių: valdantieji skuba po juo padėti galutinį parašą, o žmonės – užbėgti už akių galimai didžiulei naštai, užgulsiančiai šalies biudžetą.

Gegužės 23 dieną pristatytas „Vilmorus“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas dar kartą atskleidė tą patį paradoksą: Visagino atominės elektrinės projektui, dėl kurio baigiami sudėti parašai, visiškai pritaria vos 13 proc. gyventojų, tuo tarpu daugiau nei pusė apklaustųjų (50,6 proc.) atominės elektrinės statybai griežtai priešinasi.

Toks nepritarimas yra visiškai suprantamas ir nesunkiai paaiškinamas. Juk iš tiesų iki pat šiol neaišku, iš kur bus gautos AE statybai reikalingos lėšos – 1,04 mlrd. eurų. Todėl ir mūsų, socialdemokratų, pozicija yra vienareikšmiška – mes ne prieš elektrinę, jeigu tam yra lėšų. O šiandien aišku viena – tokių lėšų sukaupti nepavyks, o skolintis rinkoje bus labai brangu, ypač jei iš euro zonos trauksis Graikija, o Ispanija kreipsis paramos į Europos Komisiją.

Tokiu atveju VAE projekto savikaina dar labiau išaugtų, o dėl to didėtų ir gaminamos elektros energijos kaina.

Pavyzdžiui, iki šiol iš valdžios lūpų tebesklinda skirtinga informacija, kiek elektrinės statyba kainuos Lietuvai, kiek tai padidins ar nepadidins valstybės skolą. Pagaliau – taip ir nepasakoma, kiek, pastačius elektrinę, gyventojams iš tiesų kainuos elektros energija.

Juk Lietuvos valdantieji nepaliaujamai kartoja, kad elektra kainuos 7-10 centų už kilovatvalandę. Nevyriausybinės organizacijos skaičiuoja, kad kaina sieks 30 centų. O štai Latvijos dienraščiuose mirga skaičius 45 centai, Estijos – 1 Lt.

Ir paaiškinti, kuris skaičius yra teisingiausias, valdantieji net nemėgina. O kai kurie net nebando slėpti, jog gyventojų būgštavimai jiems nė motais. Esą apklausas rengti jau per vėlu, nes projektas per toli pažengęs. Tokios nežinios ir sumaišties rezultatas – skeptiška ir nusivylusi visuomenė. Tad nieko stebėtino, kad net 64 proc. gyventojų įsitikinę, kad atominės elektrinės statyba tikrai padidins valstybės skolą.

Sprendimus priima nesitarę

Svarbiausių energetinių sprendimų už uždarų durų, be pasitarimo su gyventojais, nedrįsta priimti nė vienos pažengusios Europos šalies valdžios atstovai. Pavyzdžiui, panašūs projektai Skandinavijos šalyse svarstomi bent dvejus metus, Vokietijoje – apie metus. Per tą laiką visuomenė supažindinama su visa informacija, įsigilina į situaciją ir galiausiai susidaro aiškią nuomonę – nesvarbu, teigiamą ar neigiamą.

Tuo tarpu Lietuvoje valdantieji žmonėms nedavė ne tik laiko, bet ir būtiniausios informacijos. Tai – precedento visoje Europoje neturintis požiūris. Juo labiau, kad net šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime pabrėžė, jog dėl atominės energetikos plėtros būtinas galutinis apsisprendimas ir platus sutarimas. Juk tokio projekto įgyvendinimas – ne vienerių metų darbas, o jo rezultatai – tebūnie tai didesnė energetinė nepriklausomybė, pigesnė elektros energija ar neigiami aspektai, tokie kaip radioaktyvių atliekų laidojimas ar elektrinės avarijos grėsmė – ne vienos ateities kartos reikalas.

Juolab, kad būsimos elektrinės saugumu tiki vos 11 proc. žmonių.