Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikė įdomią statistiką apie Lietuvos ekonominę ir socialinę raidą per pastaruosius 20 metų.

Pateikta informacija verta apmąstymų ir gilesnės analizės. Pliki skaičiai rodo, ką naujai atradome, o ką praradome ir, ko turime siekti. Be abejonės turime palyginti ne tik save dabar ir prieš 20 metų, bet ir, ką per tą patį laikotarpį pasiekė kaimynai.

Prieš nepilnus 20 metų mėnesio atlyginimo vidurkis ,,į rankas’’ buvo 128 lt, o 2009 metais - 1599 lt. Už vidutinį atlyginimą 1990 m. buvo galima nusipirkti 727 litrus benzino, o 2010 m. 442 litrus. Atitinkamai jautienos - 146 kg ir 86 kg. Tik kiaušinių ir cukraus dabar galime nusipirkti daugiau nei prieš 20 metų. Nors gyventojų pajamos ir augo, tačiau perkamoji galia mažėjo.

Lietuvos gyventojų skaičius per 20 metų sumažėjo nuo 3,7 iki 3,3 milijono. Daugiausiai gyventojų neteko Kauno miestas - beveik šimto tūkstančių.

Nors turistų skaičius per šį laikotarpį augo kelis kartus, tačiau keleivių pervežimas visomis trasporto priemonėmis sumažėjo nuo 1,037 milijonų 1990 metais iki 400 tūkstančių 2009 metais. Krovinių pervežimas taip pat sumažėjo daugiau nei tris kartus.
Tas žodis ,,sumažėjo’’ net pradeda erzinti – teatrų lankytojų skaičius sumažėjo nuo 1,4 milijono 1990 metais iki 646 tūkstančių 2009 metais, t.y. daugiau nei dvigubai. Atitinkami kino teatruose 1990 metais apsilankė virš 25 milijonų žiūrovų o 2009 tik nepilni trys milijonai. Laikraščių metinis tiražas 1990 metais buvo 577 milijonai per metus, 2009 tik 299 milijonai, t.y. vėl gi sumažėjo dvigubai. Pastebimai sumažėjo bibliotekų, kultūros centrų. Užtat muziejų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai.

Ikimokyklinių įstaigų (darželių) sumažėjo daugiau nei du kartus -nuo 1681 iki 642, mokyklų skaičius sumažėjo nuo 2057 iki 1364, nors mokinių skaičius kito ne taip žymiai –nuo 525 tūkst. iki 440 tūkst. Padaugėjo studentų daugiau nei dvigubai –nuo 67 tūkstančių iki 144 tūkstančių.

Galima pasidžiaugti, kad pastebimai išaugo kompiuterių skaičius, kurie naudojami įmonėse ir namuose, auga interneto naudotojų skaičius. Per visą šį laikotarpį augo tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje, išskyrus pastaruosius du metus. Ir vienam Lietuvos gyventojui tenka apie 10 tūkstančių litų tiesioginių užsienio investicijų. Tačiau tenka pripažinti, tai daug mažiau nei gauna estai. Akivaizdžiai džiugina Lietuvos bendro vidaus produkto (BVP) skirtumai: prieš 20 metų Lietuvos BVP (to meto kainomis) buvo tik 415 milijonų, o 2009 metais 92 milijardai litų.

Peržiūrint statistinius duomenis peršasi keista išvada, kad nereikia jokio ateities plano - 2030-iesiems. Užtektų pasiekti tai, ką turėjome ir sugebėjome 1990 metais, tik šio laikotarpio kainomis.