Klausiu savęs – kas turi atsitikti su valstybe, kad jos valdininkai iš darbui skirtų kompiuterių rašinėtų pastaruoju metu komentarais vadinamas paskalas į įvairiausius portalus? Kas turi atsitikti su pagal apibrėžimą inteligentais turėjusiais būti žmonėmis, kad jie to imtųsi? Kas turi dėtis valdiškose įstaigose, kuriose į tokius dalykus žiūrima pro pirštus ir kokie ten turi sėdėti vadovai? O gal aš klystu, gal jokios klaidos ir neapsižiūrėjimo čia nėra? Gal tokia „veikla“ ne tik toleruojama, o net skatinama?

Ir kas tuomet laukia tokios valstybės?

Šie klausimai, deja, visai ne retoriniai.

Jau seniai sklandė įtarimai, kad „Kauno konservatorijoje“, kaip vis daugiau žmonių ima vadinti šio miesto savivaldybę, veikia pusiau oficiali, tačiau formaliai neįvardinta klerkų grupė, kurios tikrasis darbas, nepriklausomai nuo oficialių pareigų, yra sekti, kas dedasi viešojoje erdvėje ir reikalui esant operatyviai reaguoti. Kaip tą „konservatorijos“ padalinį tiksliau pavadinti – penktąja kolona, įtakos agentais? Pagaliau ne pavadinimuose esmė, o tai, ką jie veikia.

Kurį laiką vien įtarimais buvusios nuojautos pasitvirtino, kai  miesto tarybos narys ir ankstesnės kadencijos meras, neapsikentęs su internete liejama šmeižto lavina kreipėsi į policiją. Ir ką gi? Policininkai be vargo nustatė, kad „komentarai“ rašinėjami ir siunčiami iš Kauno savivaldybei priklausančių serverių. Šnekant kasdiene kalba, komentatoriai – šmeižikai sėdi (liežuvis neapsiverčia sakyti „dirba“) miesto savivaldybėje.

Sakykime, kad tai neatsakingų darbuotojų saviveikla – tai juk būtų mažiausia blogybė, ar ne? Na, juk nesužiūrėsi, ką kiekvienas „konservatorijos“ talentas pietų pertraukos metu veikia. Tačiau, ar tikrai taip?

Kad nustatytume konkretų kompiuterį, iš kurio buvo siųstas konkretus komentaras, jau reikia arba savivaldybės sutikimo, arba teismo sprendimo. Nesant nei vieno, nei kitos policija toliau tirti negali.

Jau minėtas miesto tarybos narys A.Garbaravičius, siekdamas teisingumo, kreipėsi su prašymu duoti sutikimą policijai, kad ši nustatytų, iš kokio kompiuterio ar kompiuterių tos paskalos buvo siuntinėjamos. Lyg ir paslauga savivaldybės administracijai – nesužiūrite, kas dedasi po nosimi patys – prašom, padėsime nustatyti, kas tą neskanią košę verda. Jei savivaldybės vadovai išties nieko nežinotų apie tokią savo pavaldinių veiklą ir laikytų ją neleistina – puiki proga apsišluoti savo kiemą. Tačiau ne – savivaldybė leidimo tirti šią veiklą neduoda. Kas tai – dangstymas? Suprantama, dar niekas neįrodyta, bet, kaip sakė pats patriarchas, kas galėtų paneigti?

A.Garbaravičius, kiek žinoma, jau kreipėsi į teismą. Kas bus toliau – pamatysime. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad amžinai nesusitepęs Kauno meras Andrius Kupčinskas praleido savo šansą eilinį kartą „nieko nežinoti“. O kas bus, jei vieną kartą ims ir paaiškės, jog žinojo?

Baigdamas tegaliu pakartoti savo klausimą:

Kas atsitiko su šia valstybe, kad iš jos pagrindinėse įstaigose esančių kompiuterių ten sėdintys valstybės tarnautojai skleidžia paskalas? Ir kas jos laukia artimiausiu metu, jei niekas nesikeis?