Spaudoje vis daugėja pranešimų apie tai, kad Lietuva planuoja suteikti pagalbą gaisrų niokojamai Rusijai – skirti pinigų iš valstybės biudžeto fondų, siųsti ugnegiasius bei techniką į gaisro niokojamus taškus.

Net neabejoju, jog pagalba gretimai valstybei šiuo metu tikrai reikalinga, tačiau besigilinant į pateikiamus spaudos pranešimus niekur neradau informacijos apie tai, kuriose teritorijose bus dislokuoti Lietuvos atstovai.

Vis dėlto tokių nelaimių kontekste medalis paprastai turi dvi puses. Įtarimą kelią Rusijos oficialiių pareigūnų veiksmai bei komentarai apie Černobylio sritį, prie kurios grėsmingai artėja gaisro lavina: „Viskas gerai, nėra ko panikuoti.“

Su tokiu pareiškimu nesutinka Rusijos Greenpeace Energetikos padalinio vadovas Vladimir Chuprov teigiantis, kad „Černobylio sektoriuje esanti stipri radiacija bus pavojinga ne tik vietos gyventojams, bet ir ugniagesiams, kovojantiems su gaisru.

Iškyla elementarus klausimas – kokį pavojų sukels susijungę radiacijos ir smogo nešami toksinai, nes niekas nežino, kaip šie procesai sąveikaus tarpusavyje. O sustiprėjus vėjui toksinų smogas, gali pradėti keliauti į Vakarų pusę“.

Nors dar gegužės pabaigoje gresmė buvo iškilusi Rusijos atominės energijos centrui šalia Sarovo miesto, kuriame dar ir dabar gaminamas Rusijos atominės energijos arsenalas, tačiau gaisrą visgi pavyko sustabdyti ir išvengti atominės katastrofos, kai iki minėto komplekso buvo likę vos 4 km.

Daug neaiškumų, tačiau nuraminant pridursiu – pavojaus Maskvai ir Europos Sąjungos valstybėms nėra, pavojus laukia, tik ten dirbančių mūsų ugniagesių, kurių dislokavimo vieta, man atrodo, šiuo metu mūsų Vyriausybei turėtų būti svarbesnė nei siunčiamų pareigūnų skaičius.