1919–1939 m. laikotarpis buvo itin svarbus ir Kauno miestui, ir visai Lietuvai. Seimas 2019-uosius jau paskelbė Laikinosios sostinės metais.

Niekas nedrįs prieštarauti, kad būtent laikinosios sostinės statusas pakėlė Kauno kaip politinio, ekonominio ir kultūrinio centro reikšmę. Ir ne tik dėl to, kad čia atsikraustė valstybinės įstaigos – įkurtas universitetas, Valstybės teatras, Botanikos ir Zoologijos sodai, ėmė steigtis muziejai, imta statyti gyvenamuosius namus, išasfaltuotos gatvės, nutiesta kanalizacija, vandentiekis. Miestas pasidarė patrauklus stambiems bankams bei didelėms pramonės ir prekybos bendrovėms.

Tik įkėlę koją į XXI a. pagaliau supratome, kokį perlą mums paliko laikinosios sostinės epocha – tarpukario modernistinę architektūrą siekiame įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

To laikotarpio tyrinėtojai pripažįsta, kad iš nuobodaus provincijos miestelio Kaunas tapo moderniu europietišku miestu, išgyvenančiu savo aukso amžių, kai jį imta vadinti mažuoju Paryžiumi. Ir ne šiaip sau – diplomatinis korpusas ir Paryžiaus mados dvelksmas suteikė Kaunui vakarietiškos sostinės bruožų.

Pirmosios Lietuvos nepriklausomybės metinės buvo minimos Kaune. Ta proga 1919 m. centrinė miesto gatvė pavadinta Laisvės alėja, o viena iš gatvių, atsiremiančių į ją, – Vasario 16-osios vardu. Šiemet švęsdami valstybės atkūrimo 100-metį Vilniuje galime pamatyti prof. Liudo Mažylio Vokietijoje surastą Nepriklausomybės Akto originalą. Tai, kad kitąmet minėsime laikinosios sostinės šimtmetį, yra svarus argumentas šį dokumentų eksponuoti Kaune, Istorinėje Prezidentūroje, aplink kurią ir sukosi visas laikinosios sostinės gyvenimas. Pagaliau prisiminkime, kad būtent Kaune pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo išrinktas Lietuvos prezidentas.

"Tarpukariu Lenkijoje Lietuvos Respublika neretai buvo vadinama Kauno Lietuva (Litwa Kowieńska). Tad ir priešiška valstybė suvokė, kad lietuvybės bastionas buvo Kaune. Bemaž 50 metų sovietinės okupacijos šio lietuvybės citadelės vaizdinio neištrynė iš kauniečių atminties. Jis liko brangus ypač tiems, kurie savo vertybių hierarchijoje tautiškumas yra svarbiausia", – pastebi laikinosios sostinės gyvenimą nagrinėjęs dr. Mindaugas Balkus.

Ketvirtajame dešimtmetyje lietuviai gyventojai Kaune jau sudarė daugumą ir iš socialinės skalės viršūnės išstūmė kitataučius, tad Kauną pagrįstai imta vadinti lietuvybės bastionu. Pasak M.Balkaus, sveikas tautiškumo, kaip savo tautos išskirtinumo, suvokimas žmogui suteikia pasididžiavimo, skatina toliau kurti ir stengtis dėl savo tautos, bendruomenės gerovės. Nors dabartiniame globalizacijos amžiuje tautinis identitetas menkėja, manau, kad tai yra svarbus pagrindas tiek šiandieniam, tiek stipriam ateities Kaunui.

Neabejoju, kad be Kauno Lietuvos nebūtų šiandienės Kovo 11-osios Lietuvos. Kaip sakė iš Kauno kilęs Seimo narys Emanuelis Zingeris, "visą sovietinį laikotarpį mes turėjome aidą to nuostabaus pagreičio, kurį įgijo Kaunas, tapdamas europine sostine ir skatindamas mus priešintis sovietinei absurdiškai tikrovei".

Niekas nepaneigs, kad būtent ant laikinosios sostinės pamato kuriamas XXI a. Kaunas. O kaip sako jaunas Kauno praeitį tyrinėjantis mokslininkas Paulius Tautvydas Laurinaitis, "šiandien Kaunas turi ne tik visus šiuolaikinio miesto atributus, tačiau ir prabangą pasirinkti savo identitetą. Belieka tai išnaudoti".