Šiuo metu įstatymai nenumato galimybės, kad referendumas būtų organizuojamas tik dalyje Lietuvos teritorijos ir jame galėtų dalyvauti tik dalis šalies gyventojų. Tai didelis referendumų organizavimo trūkumas, nes vietos savivaldybių lygiu dažnai priimami labai svarbūs ir reikšmingi sprendimai, tačiau tik referendumas pagal formą yra pakankamą teisinę galią turintis veiksmas, į kurį neatsižvelgti politikai tiesiog negali.

Oponentai dažnai moja į Vietos savivaldos įstatymą ir jo 40–47 straipsnius, kuriuose nustatyta tvarka, kaip vietos savivaldybės teritorijoje ar net mažesnėje jos dalyje gali būti organizuojama vietos gyventojų apklausa.

Turime remtis dabar galiojančiais teisės aktais ar net imtis iniciatyvų juos tobulinti.

Nors išoriškai tokios vietos gyventojų apklausos ir turi panašumų su visos valstybės mastu organizuojamais referendumais, tačiau yra ir vienas esminis skirtumas – tokios apklausos rezultatai sprendimus priimančiai savivaldybei visada yra tik patariamojo pobūdžio. Kai, pavyzdžiui, privalomųjų referendumų rezultatai jau negali būti keičiami ar nevykdomi.

Gyvename XXI a. ir Kaunas privalo žengti žingsnį į priekį, svarbiausius klausimus pradėti spręsti ne tik už uždarų savivaldybės durų, bet ir girdint visiems gyventojams. Į miesto gyvenimą privalome sugrąžinti visus kauniečius – jaunimą, senjorus, neįgalius asmenis. Jų patirtis, noras būti kartu ir dirbti bendruomenės labui turi būti skatinamas tiek savivaldoje, tiek ir bendruomenėse. Tam būtini ne tik specialūs laipteliai vežimėliams į viešąsias įstaigas – daug svarbiau, kad tie laipteliai ir įsiklausymas taptų pagrindine kiekvieno miesto tarnautojo darbo dalimi.

Svarbu: Kaunas privalo žengti žingsnį į priekį, svarbiausius klausimus pradėti spręsti ne tik už uždarų savivaldybės durų, bet ir girdint visiems gyventojams. / Evaldo Šemioto nuotr.

Todėl turime pradėti ruoštis ir reguliariai (pavyzdžiui, bent kartą per metus) organizuoti visuotinę miesto gyventojų apklausą-referendumą. Turime remtis dabar galiojančiais teisės aktais ar net imtis iniciatyvų juos tobulinti, kad tokiems miesto gyventojų sprendimams būtų suteikta ne tik patariamoji, bet ir privalomai vykdytinų sprendimų galia. Galime remtis referendumo įstatymo kriterijais ar juos pritaikyti atskirai Kauno miesto situacijai, tačiau turi būti aiškiai numatyta tvarka, kada ir kaip tokiai visuotinei apklausai galėtų būti formuluojami klausimai.

Šveicarijos pavyzdžiu galėtume turėti reguliarią kasmetinę (ar net dažnesnę) miesto demokratijos šventę, kai patys miestiečiai spręstų – kam turime skirti pinigus, kokius naujus objektus (stadioną, ligoninę ar darželius) finansuoti, kas turėtų užimti svarbiausias miesto gyvenimo reguliuojančias vietas ir galybę kitų daugeliui miestiečių svarbių klausimų.

Nuo ko galima būtų pradėti? Koks klausimas aktualus daugeliui Kauno gyventojų? Manau, kad kasdien vienu ritmu gyvenančių Kauno miesto ir rajono sujungimas būtų idealus klausimas pirmai tokiai apklausai. O išbandę ir pamėgę – sustoti jau nebegalėsime, ar ne?