Pereiti į pagrindinį turinį

Matematika ugdo ir kūrybiškumą

2023-01-26 10:20
DMN inf.

Šiemet jau 34 metus iš eilės paskutinį sausio šeštadienį į KTU atkeliaus 9–12 klasių moksleiviai iš visos Lietuvos pasitikrinti matematikos žinių – čia vyks respublikinis prof. Jono Matulionio jaunųjų matematikų konkursas. Tikriausiai ne vienas mokinys, sėdėdamas matematikos pamokoje, patyliukais pasvarsto, ar jam tai reikalinga, kur jis visa tai panaudos, ir matematiką vertina tik kaip dalyką, kuris išnyks iš jo gyvenimo vos tik užvėrus mokyklos duris.

Bronė Narkevičienė
Bronė Narkevičienė / Asmeninio arch. nuotr.

Nedaugelis moksleivių supranta, kad būtent matematika yra visų mokslų pagrindas – tik puikiai ją įvaldžius, galima priimti sėkmingus verslo sprendimus, formuoti įmonių ekonominius procesus, ugdyti naujus lyderius, optimizuoti veiklas ir t. t.

Pasak renginio organizatorės, KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dekanės Bronės Narkevičienės, konkurso pagrindinis tikslas – siekis populiarinti matematikos mokslą, sudominti vaikus ir motyvuoti juos mokytis matematikos.

„Labai svarbu, kad mokiniai nuo pat ankstyvojo amžiaus, jau nuo pradinių klasių, suprastų matematikos svarbą. Turime moksleiviams gebėti paaiškinti, kad, užmezgus ryšį su matematika, jų ateities galimybės ir perspektyvos tik prasiplės, nes daugelis verslo ir pramonės procesų yra su ja vienaip ar kitaip susiję. Kuo anksčiau jie įsisavins matematiką ir supras jos taikymo galimybes, tuo didesnė tikimybė, kad ir toliau išliksime į priekį žengianti visuomenė. Matematika suteikia galimybę logiškai mąstyti, gebėti mokytis ir suprasti vykstančius procesus bet kurioje srityje. Be abejo, taip paminime ir legendinio Lietuvos ir KTU matematiko J. Matulionio nuopelnus šiam mokslui“, – pabrėžė docentė.

Pasak jos, gebėjimai mokytis ir logiškai mąstyti yra daug svarbesni už gebėjimą ieškoti atsakymų į klausimus tik internete, o stiprūs matematikos pagrindai ugdo kūrybišką, kritiškai mąstančią ir logiškus sprendimus priimančią ir greitai besimokančią visuomenę.

Mokslininkės teigimu, matematikos mokydamiesi dar mokykloje, mokiniai turi įsitraukti į nuoseklų mokymosi procesą, kuris apimtų problemas, įvairias formules, veiksmų sekos sudarymą tam, kad gebėtų pasirinkti teisingą uždavinio sprendimo būdą.

„Tai ugdo proto discipliną, kurią galima panaudoti ne tik mokymosi procese, bet ir priimant visus gyvenimo sprendimus“, – teigia B. Narkevičienė.

Jos teigimu, mokantis matematikos lavinamas ir analitinis mąstymas, kuris ugdo gebėjimą tyrinėti ir pažinti mus supantį pasaulį, o mąstydami analitiškai, taip pat atliekame matematinę užduotį: renkame duomenis, išskaidome prielaidas, stebime ryšius, priimame sistemingus sprendimus.

„Jei sugebėsime suprasti matematiką, galėsime ne tik tinkamai argumentuoti ir priimti loginius sprendimus, bet galėsime ją taikyti ir problemoms realiame gyvenime spręsti“, – teigė docentė.

Ji neabejoja, kad ateityje matematika įgis dar didesnę reikšmę, nes jau dabar ji tampa vis svarbesniu veiksniu įvairiose pramonės ir verslo šakose – beveik visur reikia kiekybinių duomenų analizės ir jų apdorojimo gebėjimų, ir šis poreikis tik didės.

„Dažniausias žodis, kurį šiandien girdime visose švietimo ir verslo srityse, yra STEM. Turime ugdyti visus moksleivius gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) srityse, kad būtume konkurencingi XXI a. gyventojai“, – sako KTU docentė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų