Tačiau, žvelgiant iš kitos perspektyvos, tenka pabrėžti, jog valdžios plakimas neretai peržengia sveiko proto ribas. Čia tenka prisiminti psichologų tezę, jog visų mūsų bėdų šaknys slypi mūsų pačių viduje, taigi, kalbant apie valdžią, mes išsirenkame ją tokią, kokios patys esame verti.

Kaip alkoholiko ir smurtautojo dukra nesąmoningai susiranda tokį pat arba labai panašų gyvenimo draugą, koks buvo jos tėvas, taip ir žmonės valstybės valdymui išsirenka tokius asmenis, kokių patys nusipelnė. Valdžia – visuomenės atspindys. Taigi, norint geresnės valdžios, reikia patiems tapti geresniems.

Visų pirma, kaip ir alkoholikai ar narkomanai, turime suvokti ir pripažinti, jog problema – mumyse. Kitas žingsnis būtų – stebėti ir mokytis iš protingesnių nei esame patys. O kas gi šiais laikais yra išmintingiau už JAV deklaruojamas vertybes, atsispindinčias net Holivudo kine? Jūsų dėmesiui dešimt kinematografinių aksiomų, kurias galima pritaikyti savo gyvenime.

1. "Nenoriu būti savo aplinkos produktas, noriu, kad aplinka būtų mano produktas" – "Infiltruoti" ("The Departed", 2006 m.). Kitaip nei Rusijoje, normaliose šalyse valdžia yra ne tam, kad pasirūpintų tavimi ir tavo artimaisiais bei nutildytų neįtinkančius asmenis. Valdžia, policija, armija ir t. t. veikia tam, kad atliktų arbitro funkciją, t. y. užtikrintų bendrų taisyklių laikymąsi. Kitaip tariant, pats esi savo likimo kalvis.

2. "Aš pateiksiu pasiūlymą, kurio jis nepajėgs atsisakyti" – "Krikštatėvis" ("The Godfather", 1972). Teisinga yra ta prielaida, jog išgyvena tie, kas prisitaiko, tačiau išgyventi – nelygu gyventi. Gyvena tie, kurie yra stipriausi, sumaniausi, protingiausi, žiauriausi ir gudriausi. Jiems priklauso valdžia ir turtai, ir tai yra dėsninga. Norėdamas iškovoti savo vietą po saule bei pajusti gyvenimo skonį, turi būti unikalus, išskirtinis, vienintelis ir nepakartojamas, pateikti pasauliui tai, ko jis dar nematė.

3. "Tiesą sakant, brangioji, man nusispjauti" – "Vėjo nublokšti" ("Gone With the Wind", 1939). Po egzaminų nusivylei valdžia ir švietimo sistema? Glumina kalafiorų kainos? Ketini emigruoti? Kad ir kaip tai baisiai skambėtų, faktas yra tai, jog niekam nerūpi, ką tu darysi ir, tiesą pasakius, neturi rūpėti. Niekas tau nieko neatneš ant lėkštutės, viską turi pasiimti pats.

4. "Laikyk savo draugus arti, o priešus – dar arčiau" – "Krikštatėvis II" ("The Godfather II", 1974). Mokslai nesibaigia po egzaminų ar gavus diplomą. Mokytis ir tobulėti reikia visą gyvenimą. Iš visų, kurie pasirodys tavo kelyje, imk tai, kas geriausia. Mes visada esame linkę mokytis iš tų ir priimti tik tuos, kurie mums tinka ir įtinka, tačiau labiausiai mus užgrūdina ir brandesnius paverčia būtent kova su asmenimis, priešiškais mūsų gyvenimo suvokimui ir idealams. Konservatorius visada gali šį bei tą pasiimti iš socialisto ir atvirkščiai. Aišku, tai negalioja Rusijai, iš kurios neįmanoma paimti faktiškai nieko gero.

5. "Pinigai jus padaro geresniu žmogumi. Galite paaukoti savo pasirinktai bažnyčiai arba politinei partijai, galite pamėginti išsaugoti prakeiktą dėmėtąją pelėdą" – "Volstryto vilkas" ("The Wolf of Wall Street", 2013). Taip, taip. Visi nekenčia pinigų. Kristus išvaikė prekijus, o hipsteriai bei jų protėviai jau kelis šimtus metų "protestuoja prieš šiuolaikinę vartotojišką visuomenę". Jėzus kaip Jėzus, jis bent jau mirė ant kryžiaus, o štai protestuotojai po maišto paprastai visada atsiduoda tiems patiems pinigams ir meldžiasi prieš komercijos ir populiarumo altorių. Šioje situacijoje kostiumuoti, šliundrų, jachtų, automobilių, namų ir kokaino pertekę Volstryto vyrukai atrodo gerokai sąžiningesni ir atviresni už dvasinguosius hipsterius, nes jie yra tokie, kokie yra. Nieko blogo siekti pinigų ir norėti būti turtingam, klausimas yra šis: "Kaip tu sieki turtų ir ką tais pinigais duodi sau bei kitiems?"

6. "Jeigu tau reikia draugo, įsigyk šunį" – "Volstrytas" ("Wall Street", 1987 m.) Nėra nieko labiau pervertinto už žmonių tarpusavio bendravimą, bendrystę ir tarpusavio ryšius. Vienatvė ir galimybė susikaupti bei pabūti su savimi – štai tikra Dievo dovana. Teoriškai šuo yra vienintelis gyvas sutvėrimas, nepretenduojantis iš žmogaus tos dovanos atimti, tačiau ši taisyklė, aišku, galioja ne visada.

7. "Regis, tai gražios draugystės pradžia" – "Kasablanka" ("Casablanca", 1942). Gyvenime kiekvienas kovoja už save, o kai reikia pagalbos, paaiškėja, jog žmonės, kuriuos visą laiką laikei draugais ir artimaisiais, tau yra abejingi ir net neketina padėti. Vos spėsi nusisukti, žiūrėk, kažkuris tau suvarys peilį į nugarą. Ir tai bus visiškai natūralu bei pateisinama – pats kaltas, kad apsvaigai nuo sentimentų. Kovodamas už vietą po saule, turi tiek šansų išlikti, kiek duodi kitiems racionalios naudos, o tvariausios draugystės – tos, kurios paremtos abipusiu praktiniu bendradarbiavimu.

8. "Yippie-ki-yay, močkrušy" – "Kietas riešutėlis" ("Die Hard", 1988). Užuot verkšlenęs, gyvenimo bėdas bei problemas spręsk stilingai ir kūrybingai, nepamiršk, jog šlakelis humoro dar niekam nepakenkė.

9. "Jeigu jis nori karo, gaus karą" – "Žmogus su randu" ("Scarface", 1983). Geriausia gynyba yra puolimas. Jeigu kas nors bando tave sunaikinti ir pažeminti, nežliumbk, būk gudresnis ir sumanesnis, smūgiuok pirmas. Tai tinka ir kalbant apie santykius su Rytų kaimynais.

10. "Pirmoji "Kovos klubo" taisyklė yra ši – jūs negalite kalbėti apie kovos klubą" – "Kovos klubas" ("Fight Club", 1999). Čia surašytos tezės ir paaiškinimai tiks ir patiks ne kiekvienam, o garsiai ir viešai ištartas burtas praranda magišką galią. Ne kiekvienas yra gimęs gyvenimui, kai kurie turi tenkintis išgyvenimu, tačiau tų, kurie gyvena, pareiga, kad išgyvenančiųjų atžalos turėtų bent jau teorines galimybes prasibrauti į gyvenančiųjų gretas. Kalbame ne apie materialinę gerovę, pašalpas ir išmokas, o apie demokratijos, laisvos rinkos ir žodžio laisvės sergėjimą bei puoselėjimą. Tai turi būti savaime suprantamas tikslas, egzistuojantis pasąmonėje, apie kurį tuščiažodžiauti visai nebūtina.