Akivaizdu, kad kalbama apie naujausią Olego Šurajevo skandalą. Norėčiau paklausti Eugenijaus, ką gi tokio pernelyg daug O. Šurajevas sau leido? Juk jis tik priminė mums, kad mėšlas – dvokia.

Dabartinė Seimo opozicija atstovauja homo sovieticus, drįsčiau sakyti, ir vatnikų interesams, ir aš net neabejoju, kad jeigu šiuo metu valdžioje būtų „valstiečių“ ir socdemų frakcija, tokios paramos Ukrainai, kokia yra dabar, nebūtų.

Dar daugiau, aš net neabejoju, kad ta valdžia visomis išgalėmis kenktų Ukrainai padėti norintiems žmonėms ir gal net aptakiai pripažintų Krymo aneksiją.

Kuo remiuosi? Ogi vyriausiojo „valstiečio“ R. Karbauskio verslo Rusijoje ryšiais ir faktu, kad jo brolis Mindaugas iki pat kruvinosios Rusijos avantiūros Ukrainoje užėmė svarbią vietą viename Maskvos teatre, taip pat faktu, kad karbauskininkai vaidino svarbų vaidmenį referendume dėl naujos japoniškos atominės Lietuvoje.

Praėjusiais metais daug kas žvygavo dėl elektros kainų. Dabar įsivaizduokite, kaip būtų buvę, jeigu kadaise būtumėte tarę TAIP naujai atominei.

O. Šurajevas savo kvailais pokštais ir provokacijomis mums tik priminė, kas yra kas (kaip vaikas iš pasakos apie naujus karaliaus drabužius).

Kalbant apie „patyčias“, pasakysiu tik tiek – mažaraščiai ir valstybės priešininkai kiekvieną humoro ar pašaipos apraišką vadina patyčiomis, jiems klaikiai nepatinka, kai šaipomasi iš jų ar jų „gelbėtojų“.

Tačiau kiekvienam sveiko proto žmogui humoras yra paskutinis ginklas, kuriuo galima apsiginti nuo agresyvaus, autoritarinio pobūdžio idiotizmo, kuriam neretai atstovauja dabartinė opozicija.

Jeigu mano minėti asmenys galėtų, jie tuojau pat susidorotų su visais, kurie iš jų juokiasi internete ir televizijoje.

Bėda yra tik tai, kad, baigus „kovą su patyčiomis“, ateitų eilė rimtai žiniasklaidai ir jai tektų rinktis, ką daryti – šlovinti runkelių dievaičius ar susitaikyti su bedarbio (politinio kalinio) dalia.