1. Miles Davis "Birth of the Cool", 1957. Trimitininkas ir kompozitorius Milesas Dewey Davisas III yra viena svarbiausių šiuolaikinio džiazo personų.Tai ne tik žmogus, įkūnijęs visa, ką geriausio turi šis žanras, bet ir praplėtęs jo ribas bei paskatinęs džiazo elementų integraciją į kitus populiariosios muzikos žanrus – roką, hiphopą bei elektroninę šokių muziką. Jeigu vis dar nesuvokiate, už ką taip mėgstamas džiazas, M.Daviso kūryba gali jums padėti.

2. "The Doors" debiutinis albumas, 1967. Tai nutiko Venecijos paplūdimyje Los Andžele. Jaunuolis iš Čikagos Ray‘us Manzarekas sėdėjo ir galvojo apie savo nenusisekusį gyvenimą. Tik staiga jis išvydo ateinantį kitą žmogų. Ray‘us jį pažino: "Juk tai Jamesas Douglasas Morrisonas iš Floridos. Ką jis čia veikia? Jis juk sakė išvykstąs į Niujorką." Užsimezgė pokalbis, kurio metu paaiškėjo, jog Jamesas niekur neišvyko, jis pasiliko ir yra pasinėręs į dainų rašymą. Paprašytas pademonstruoti savo eiles, Jamesas iš pradžių drovėjosi, sakėsi neturįs balso, bet galiausiai užsimerkė ir uždainavo. Taip gimė grupė "The Doors". 1967 m. pasirodžiusiame darbe klausytojai rado dar niekada negirdėtą ispaniškos flamenko gitaros, džiazo būgnų, Johanno Sebastiano Bacho fugas primenančio bliuzo, grojamo vargonais, ir sodraus, žemo Jimo Morrisono balso kokteilį. Visa tai nukėlė klausytojus į pačios tamsiausios, bet, be jokios abejonės, patrauklios ir kerinčios, atsiduodančios pirmykšte mistika pasąmonės gelmes.

3. The Beatles "Sgt. Peppers Lonely Hearts Club Band", 1967. "The Doors" debiutinis albumas sukūrė kultą ir nutiesė naujus kelius roko žanrui, tačiau masinio pasisekimo sulaukė tik pavienės dainos (pvz., "Light My Fire"). O štai tais pačiais metais pasirodęs "The Beatles" albumas ne tik pelnė kritikų, muzikantų ir gurmanų liaupses, bet ir laimėjo masinių klausytojų širdį bei piniginę. Tai nenuostabu, mat kiekviena daina šiame albume yra ne tik beprotiškai smagi. Jos visos savyje slepia tokius siurprizus, apie kuriuos pavyzdingas miesčionis bijotų net pagalvoti.

4. "The Velvet Underground and Nico" debiutinis albumas, 1967. Yra tokių kūrinių, kurie nesulaukia nei komercinio pasisekimo, nei kritikų pripažinimo. Jie pasirodo, ir tą pačią sekundę yra užmirštami. Savo šlovės jie sulaukia tik po daugelio metų, kai viena ar kita žvaigždė ima pasakoti apie savo gyvenimą ir kas jai padarė didžiulę kūrybinę įtaką. Tada ir kritikai pradeda čiulbėti kitaip. Būtent toks likimas ištiko "The Velvet Underground" debiutinį darbą. Ši grupė siekė kuo autentiškesnio skambesio, o jos dainų tekstai pasakojo apie narkotikų, prostitucijos, žmogžudysčių bei lytinių iškrypimų pasaulį. Viso to rezultatas – absoliutus komercinis fiasko.

5. Kraftwerk "Trans Europa Express", 1977. Ne visos muzikinės tendencijos ateina tik iš JAV arba Didžiosios Britanijos. Štai Vokietija gali pasigirti vadinamuoju krautrock žanru, kurio viena atstovių "Kraftwerk" savo melodijas kūrė įvairia technika akustikos tyrimų laboratorijose. Šie džentelmenai nutiesė kelius punk, post punk, new wave, synthpop ir netgi hip hopo žanrams, o elektroninei šokių muzikai yra tiek pat svarbūs, kiek "The Beatles" rokui.

6. Sex Pistols "Never Mind the Bollocks, Here‘s the Sex Pistols", 1977. Tik spėjo visi dori piliečiai atsitiesti nuo apkvaitusių gėlių vaikų siautėjimo ir še tau. Prabėgus dešimčiai metų visą žmoniją ėmė gąsdinti nauja subkultūra – pankai, kurie ne tik šlykščiai rengėsi bei elgėsi itin amoraliai, bet dar buvo ir klaikiai agresyvūs. O jau muziką jie grojo siaubingai primityvią ir atsiduodančią sąvartyno smarve. Tuo pat metu jų kūryba buvo be proto smagi, užvedanti, skatino daužyti vitrinas, deginti automobilius, šlapintis viešoje vietoje, vertė išlaisvinti savąjį unikalųjį "aš" ir kuo labiau konfrontuoti su visuotinai priimtomis normomis, kad ir kokios šios būtų – kairiosios ar dešiniosios.

7. "Bee Gees" ir kiti atlikėjai "Saturday Night Fever" garso takelis, 1977. XX a. aštuntojo dešimtmečio viduryje Vakarų žmonės buvo pavargę nuo prievarta grūdamo dvasingumo, muzikoje pasireiškusio sudėtingomis "Pink Floyd" kompozicijomis. Jiems norėjosi ko nors naujo, smagaus ir paprasto. Tuo metu iškilo ne tik pankų subkultūra, bet ir vadinamasis disko stilius. Kaip ir kiekviena naujovė, jis galų gale sulaukė verslo ryklių dėmesio. 1977-ųjų žiemą pasirodė filmas "Šeštadienio nakties karštinė" ("Saturday Night Fever", 1977) su Johnu Travolta pagrindiniame vaidmenyje. Pats filmas buvo pusėtinas, bet užtat jo muzikinis takelis iki šiol visus verčia iš koto, ypač "Bee Gees" daina "Styin Alive".

8. U2 "The Joshua Tree", 1987. XX a. 9-ojo dešimtmečio antroje pusėje muzikos dominavo synthpop ir new wave žanrai. Šiems talkino šaltasis karas, AIDS ir įvairios ekonominės bėdos. Nepaisant to, iš Airijos per pasaulį nuvilnijo gaivus vėjelis, išskleidęs grupės U2 bures ir pažadėjęs geresnio pasaulio viltį. Šiemet grupė švenčia savo trisdešimtąjį gimtadienį.

9. "Guns N Roses" "Appetite for Destruction", 1987. Trisdešimties metų jubiliejų šiemet mini ir debiutinis "Guns N Roses" darbas, įkūnijantis sunkiojo metalo nuožmumą ir viską niokojančią pankų energiją. Sako, kad kinai, prisiklausę šio albumo dainų, sumanė nuversti komunistinę valdžią, tačiau, kaip žinome iš istorijos, tai baigėsi Tiananmeno aikštės skerdynėmis.

10. Bobas Dylanas "Time Out of Mind", 1997. Na, o dvidešimties metų jubiliejų šiemet švęs Nobelio premijos laureato Bobo Dylano darbas "Time Out of Mind". Su šiuo albumu B.Dylanas pakilo iš ilgo kūrybinio nuosmukio, kankinusio jį porą dešimtmečių, o dabar džiaugiasi minėtu prestižiniu apdovanojimu.