Tadas:

– Leisiu sau pajuokauti – jei būtų mano valia, uždrausčiau visas nedarbo dienas. Žinoma, tai kategoriškas teiginys, bet, būdamas vadovas, pastebiu, kad po šventinių ilgųjų savaitgalių į darbą ateina ne visi. Maždaug trečdalis darbuotojų praneša susirgę. Ir kuo daugiau tokių laisvadienių, tuo daugiau sergančiųjų. Išeiginės labai išmuša iš įprasto ritmo. Įmonė, kurioje dirbu, veikia be pertraukų visus metus, todėl per šventes dirbantiems darbuotojams, vadovaujantis įstatymu, mokama daugiau. Ne man spręsti, ar gerai būtų lapkričio 2-ąją skelbti nedarbo diena, bet, mano manymu, mes turime pakankamai laisvadienių. O ir kapų lankymo įpročiai keičiasi. Dabar žmonės kapines lanko savaitę prieš ir savaitę po Visų Šventųjų dienos. Apie tai byloja kur kas lengvesnis privažiavimas prie kapinių lapkričio 1-ąją. Lietuva nėra didelė, kam reikia keliauti į kitą šalies pusę, išnaudoja savaitgalius.

Sonata:

– Aš tokių dalykų nesureikšminu. Esu samdoma darbuotoja, mes dirbame ir per išeigines, atlygį gaunu už dirbtas valandas, todėl visais atvejais teks dirbti. Suprantama, kiekvienas dirbantis žmogus nori kaip galima daugiau laisvo laiko. Bet šioje srityje, kaip ir visur gyvenime, turi būti balansas. Kai jo nėra, prasideda problemos.

Antanina:

– Dirbantiems žmonėms tai labai aktualus dalykas. Kai žmogus visą savaitę dirba ir per mirusiųjų paminėjimo šventę nori nuvažiuoti aplankyti atokiau esančių artimųjų kapų, ne visada užtenka laiko grįžti. Aš pritarčiau tokiam siūlymui. Man vienos dienos maža. Būtų labai gerai turėti dar vieną išeiginę. Tiesa, nežinau, ar mano minčiai pritartų tie, kurių atlyginimas priklauso nuo dirbtų dienų skaičiaus.

Alina ir Evaldas:

– Nedarbo dienų niekada nebus per daug. Aš apsidžiaugčiau, jeigu atsirastų dar viena. Pavyzdžiui, studentams iš Vilniaus grįžti namo į pajūrį, aplankyti kapines ir vėl nuvažiuoti į sostinę vienos dienos mažai. Kai lapkričio 1-oji yra antradienis, skubėti į darbą trečiadienį yra nelengva. Mes abu pritartume dar vieno laisvadienio įteisinimui. Darbdaviai taip pat žmonės, jie irgi lanko kapus ir turėtų suprasti šią problemą. Dėl vienos dienos niekas nebankrutuos.

Ara:

– Aš būčiau prieš papildomą išeiginę. Biudžetinėse įstaigose dirbantiems žmonėms tai gal ir gerai, jiems nuo to alga nesikeičia. O verslininkams kiekviena nedirbta diena neša nuostolių. Kuo daugiau darbo dienų, tuo daugiau klientų, tuo geriau verslininkams ir valstybei, kuri pinigus gauna iš verslo mokesčių pavidalu. Mūsų šalyje laisvų dienų yra per daug. Kita vertus, paslaugų sferos atstovai vis tiek dirba. Vėlinės gal būtų išimtis, tą dieną grožio paslaugų žmonės nori mažiau. O per kitas šventes mes sulaukiame net daugiau lankytojų.

Valdas:

– Nesu darbdavys, esu darbuotojas. Jei pasitaiko dirbti per šventes, aš gaunu dvigubą atlyginimą. Nepaisant to, manau, lapkričio 2-osios laisvos dienos nereikia, užtenka ir vienos išeiginės. Lietuva – maža, visur galima spėti nuvažiuoti. Turime labai daug nedarbo dienų.