Atvirukai, skirti Rytų Prūsijos tematikai, atvežti iš Vokietijos. Visi jie – spalvoti, atlikti chromolitografijos technika, tad yra labai vaizdingi.

Parodoje yra atvirukų, skirtų ir visam Klaipėdos kraštui.

Man bežiūrint šią parodą atvyko ir vienas vyriškis su savo drauge.

Norėdamas pasidalinti parodos įspūdžiais, prašnekinau tą porelę pareiškęs, kad štai kokių grožybių buvo tame Rytų Prūsijos krašte ir kad dėl karo negandų ir pokarinio chaoso, ypač vadinamajame Kaliningrado krašte, kuris atiduotas Rusijos administravimui, buvo prarasta to krašto istorinio paveldo.

Buvau gerokai nustebintas, kai vyriškis emocingu tonu pareiškė, kad ir lietuviai aktyviai niokojo istorinį paveldą, ypač evangelikų bažnyčias.

Bandžiau jam paprieštarauti, kad tie griovimai ar niokojimai vyko sovietmečiu, kai padoresni lietuviai buvo pasitraukę į užsienį, buvo ištremti, kalėjo lageriuose, kiti kovojo miškuose.

Negražiais darbais, susijusiais su evangeliško paveldo niokojimu, užsiėmė tamsūs, neišprusę žmogeliai.

Vokiečių tauta visada buvo laikoma kultūringa, bet savęs išaukštinimas kitų tautų atžvilgiu prie gero nevedė. Tai parodė Antrojo pasaulinio karo rezultatai.

Dabar tuo slidžiu keliu bando eiti jau Rusija.

O kalbant apie istorinį ir kultūrinį paveldą, iš buvusios Rytų Prūsijos, tai jis geriausiai išliko toje zonoje, kuri atiteko Lenkijai. To paveldo ten daugiausia ir buvo, o ir lenkai tam paveldui parodė tinkamą požiūrį ir priežiūrą.