Jai, Klaipėdos universiteto rektoriaus kabinete, kumščiu į stalą trankydamas, antrino konservatorius Seimo narys Audrius Petrošius.

Nesmagu buvo klausytis politikų planų dėl Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) prievartinio prijungimo prie Klaipėdos universiteto. Mokyklos vadovybės nuomonė net nebuvo išklausyta.

Ministrė, susakiusi griežtą tekstą, išskubėjo į Vilnių. Deja, šiandien stebime kaip mokyklos vadovybei dėl pasirinktos pertvarkos krypties, kuri nesutampa su kai kurių politikų ir Klaipėdos universiteto rektoriaus, kuris dalyvavo rinkimuose su ministrės partija, matymu, bandoma išsukti rankas.

Nuomonę dėl LAJM jungimosi su Klaipėdos universitetu ar Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius TECH) reiškia kas netingi: politikai, Klaipėdos universiteto rektorius, prorektorius, tarybos nariai, jūrinio sektoriaus verslininkai, visuomenininkai.

Noriu paraginti visus palikti ramybėje puikiai veikiančią ir ugdymo įstaigų reitingų lentelės viršuje esančią Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą. Mokyklos bendruomenė pati turi pakankamai išminties ir kompetencijų priimti sprendimą dėl savo ateities. Tik ji pati geriausiai žino, su kuo jai pakeliui.

Šių metų pradžioje vyriausybei patvirtinus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtą 2023–2024 m. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo veiksmų planą, kolegijoms buvo duotas nurodymas parengti išteklių konsolidavimo ir jungimosi projektus.

Kolegijos aktyviai ėmė ieškoti būdų veiklos optimizavimui ir stiprinimui.

LAJM, apsvarsčiusi visus „už“ ir „prieš“, įvertinusi Klaipėdos universiteto ir Vilnius TECH potencialą, turimas studijų programas, visuomenėje vyraujančią nuomonę apie šiuos universitetus, pasitarusi su mokyklos bendruomene, pasirinko iškeltų tikslų siekti prisijungdama prie Vilniaus TECH.

Paaiškinti savo sprendimą ir išsakyti motyvus LAJM vadovybės vėl pareikalavo kas netingi. Viešoje erdvėje pasirodė straipsniai, Seimo narių, ministerijos tarnautojų ir Klaipėdos miesto valdžios pašto dėžutes pasiekė laiškai su įvairiomis nuomonėmis.

Praėjusią savaitę Lietuvos Respublikos Seimo Jūrinių reikalų komisijoje dar kartą buvo išklausytos visos ginčo pusės: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Klaipėdos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, verslo bendruomenė, politikai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sudaryta speciali komisija pritarė Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos pasirinkimui jungtis prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto.

Jūrinio sektoriaus verslo bendruomenės atstovai prieštaravo tokiam ministerijos komisijos ir LAJM sprendimui.

Tiesa, verslo bendruomenės raštą dėl LAJM reorganizavimo pasirašę kai kurie verslininkai neįgarsino fakto, kad jie tuo pačiu metu yra ir Klaipėdos universiteto tarybos nariai. Klaipėdos universiteto rektorius neįgarsino fakto, kad dalis Klaipėdos universiteto organizuojamų magistrantūros ir doktorantūros studijų programų (technikos srities) dėstytojų yra būtent iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto.

Aš pritariu, kad jūrininkų rengimas turi būti vykdomas Klaipėdoje. Mokykla niekur nesiruošia išsikelti.

Pritariu, kad ir Klaipėdos universitetą reikia stiprinti, populiarinti, pritraukti studentų, tačiau tai neturi būti daroma aukščiausiose reitingų lentelės vietose esančios Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos sąskaita.

Pagaliau, Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas turėtų liautis politikuoti, darbo metu vaikščioti į su universiteto veikla nesusijusius renginius, užsiimti aktyvia gydytojo praktika ir pagaliau imtis stiprinti Klaipėdos universitetą. O juk kažkada universitetas turėjo didžiulį Jūreivystės fakultetą...