Taip pat šį mėnesį muzikos gurmanai turėjo galimybę prisiminti soulo dainininką Isaacą Hayaesą. Šis žmogus gimė 1942 m. rugpjūčio 20 d., o mirė 2008-aisiais, likus dešimčiai dienų iki gimtadienio. 1971 m. jis sukūrė garso takelį filmui apie juodaodį policininką "Šaftas" ("Shaft", 1971), kurio viena daina laimėjo "Oskarą". Taip pat beveik dešimt metų jis garsindavo nešvankaus animacinio serialo "Pietų Parkas" ("South Park") veikėją – mokyklos virėją Šefą (Chefą).

Tiek T.Cruise’ą, tiek I.Hayaesą siejo ne tik darbas pramogų versle, bet ir bendras tikėjimas scientologija, apie kurią daugelis esame girdėję. Dažnai vis pasitaiko pasakojimų apie vienos ar kitos įžymybės susižavėjimą šiuo judėjimu. Pasidomėję išsamiau, išgirsite daug baisių istorijų apie kraupias manipuliacijas, pažeminimą ir psichologinį bei fizinį smurtą, kurį patiria paprasti scientologijos išpažinėjai, taip pat apie itin agresyvų bandymą susidoroti su organizaciją palikusiais žmonėmis bei kritikais.

Kas gi yra scientologija? Suvokti šią "religiją" yra be galo keblu, o dar sunkiau – paaiškinti kitiems. Krikščionys, musulmonai, budistai ar judėjai, paklausti apie jų tikėjimo pagrindus, gana greitai sugebėtų paaiškinti, kuo jie daugmaž tiki ir ko savo tikėjimu siekia. To paties pasiteiravus scientologą, vargu ar greitai išgirsite skaidrų atsakymą.

Scientologiją sukūrė itin keista ir mįslinga asmenybė Lafayette‘as Ronaldas Hubbardas (1911–1986), kuriam priklauso žymusis posakis, jog "norint tapti turtingam, reikia įkurti savąją religiją". Ilgus metus šis žmogus buvo mokslinės fantastikos rašytojas. Kurį laiką jis priklausė Rozenkreicerių brolijai, o vėliau buvo organizacijos "Ordo Templi Orientis" nariu. Pastarajai priklausė ir žymus britų okultizmo atstovas Aleisteris Crowley‘is (1875–1947).

XX a. 6-ojo dešimtmečio pradžioje L.R.Hubbardas ryžosi įkurti savo paties sektą. 1950 m. jis išleido pseudomokslinį dvasingumo veikalą "Dianetika. Modernusis protinės sveikatos mokslas" ("Dianetics: The Modern Science of Mental Health"), kuriame suplaktos asmeninės L.R.Hubbardo įžvalgos, pagrindiniai Rytų filosofijos principai ir Sigmundo Freudo (1856–1939) psichoanalizės elementai. Šioje knygoje buvo padėti scientologų naudojamo smegenų plovimo pagrindai ir nors ją itin kritikavo mokslo bei medicinos atstovai, veikalas susilaukė itin stipraus komercinio pasisekimo bei susidomėjimo.

Įkvėptas šios sėkmės, L.R.Hubbardas toliau šlifavo įvairius naujojo tikėjimo pagrindus (sukūrė vadinamąjį "E-Matuoklį"), o 1953 m. oficialiai įsteigė Scientologijos bažnyčią.

Kaip ir kiekviena sekta, scientologija turi du esminius lygmenis – išorinį, skirtą plačiosioms masėms, pasireiškiantį visuomenine veikla, ir vidinį – vadinamąją Jūros organizaciją (Sea Organization, 1967), skirtą patiems ištikimiausiems L.R.Hubbardo pasekėjams.

Yra keli pagrindiniai "scientologijos" elementai, su kuriais susiduria šiuo "tikėjimu" susidomėjęs asmuo. Pirmiausia – psichologinis testas, vadinamoji Oksfordo gebėjimo analizė (Oxford Capacity Analysis), neturintis nieko bendra su mokslu ar pavadinime minimu miestu bei jame esančiu universitetu. Užtat šiuo 200 klausimų testu apie testuojamą žmogų sukaupiama daug įvairios, neretai ir intymios medžiagos bei informacijos, kurią vėliau Scientologijos bažnyčia, reikalui esant, galės panaudoti prieš konkretų asmenį.

Informacija griežtai rūšiuojama ir archyvuojama. Dar daugiau sužinoti apie žmogų scientologams leidžia elektroninis prietaisas, vadinamasis E-Matuoklis (E- Meter), kuris tėra modifikuotas melo detektorius. Taip pat scientologai nevengia įvairių meditacijų fizinei bei dvasinei pusiausvyrai susigrąžinti ir neaiškių "gydomųjų" tepalų bei aliejų.

Prasidėjusi kaip savotiškas psichoterapijos pakaitalas su Rytų mistikos prieskoniais, scientologija netruko išvirsti į be proto keistą ir groteskišką reiškinį. Scientologijoje vyrauja griežta ir itin sudėtinga hierarchija ir kuo žmogus aukščiau ja užkopia, tuo daugiau L.R.Hubbardo "išminties" įsisavina. Taip pat jis įgauna teisę pardavinėti tikėjimo "tiesas" žemesnės hierarchijos nariams.

Daugelyje tikėjimų ir sektų pinigai bei kitos materialios gėrybės žengia koja kojon paraleliai su tariamu dvasingumu, tačiau tik scientologijoje viskas yra taip ciniškai atvira. Vis dėlto kyla klausimas: "Galbūt šios scientologijos žinios iš tiesų vertos didelių pinigų?" Kino režisierius Paulas Haggisas, išgarsėjęs tris "Oskarus" laimėjusiu filmu "Avarija" ("Crash", 2004), pats daugelį metų buvo scientologas ir pasiekė aukštą lygį hierarchijoje (vadinamąjį OT III).

Jis teigia gavęs ranka rašytą L.R.Hubbardo tekstą, kuriame pasakojama apie kosmoso diktatorių vardu Xenu. Šis galaktikos valdovas prieš 75 mln. metų surinko milijardus savo žmonių, "Douglas DC- 8" tipo lėktuvais kosmosu juos nuskraidino į Žemę, privertė gultis aplink vulkanus ir apmėtė branduolinėmis bombomis. Dauguma žmonių žuvo, o mirusios jų sielos kentėdamos klajojo po žemę, kol įsikūnijo į naujagimius, kai kada net po kelis į vieną kūną.

Iš šio pasakojimo, kuris ilgą laiką buvo slepiamas, ir už kurį reikėjo sumokėti nemenką sumą (beveik 20 tūkst. dolerių), išplaukia pagrindinis oficialus scientologijos idealas – kiekvienas žmogus yra vadinamasis Thetanas arba L.R.Hubbardo sugalvota dvasinė būtybė, gyvenanti ir kenčianti žmogaus kūne, kurią būtina išlaisvinti ir puoselėti. Tą padaryti leidžia būtent scientologija, kurios atstovai nemoka mokesčių, agresyviai persekioja savo kritikus ir žiauriomis bausmėmis privačiose įkalinimo įstaigose psichologiškai ir fiziškai kankina nusižengusius arba pasitraukti norinčius narius.

Ir dėl ko? Publicistas Lawrence‘as Wrightas (1947) teigia, jog scientologijos esmė yra tapimas L.R.Hubbardu – kuo aukštesnį lygį hierarchijoje pasieki, tuo labiau su juo supanašėji.