Viename žymiausių visų laikų epų "Iliadoje", kurios autorystė priskiriama pusiau mitologiniam aklam dainiui Homerui, yra toks epizodas. Graikų vyriausiasis karo vadas ir karalius Agamemnonas prieš mūšį nusprendė išmėginti kareivius. Užlipęs į tribūną jis pareiškė: "Viskas, mes pralaimėjome devynerius metus trukusį karą su Troja. Keliaukime namo". Kareiviai stovėjo lyg žado netekę ir negalėjo patikėti tuo, ką išgirdo.

"Kaip čia taip?" – mąstė graikų kariai. Galų gale kažkuris sušuko: "Namo, mes grįžtame namo". Ir visi puolė griauti stovyklos įtvirtinimus, o mantą bei karinę techniką nešti į laivus. Bet juos sustabdė Odisėjas: "Ką jūs darote? Kur bėgate, bepročiai? Argi nesuprantate, jog karalius Agamemnonas tenori jus išmėginti ir nubaus mirtimi, jeigu iš tiesų mėginsite pabėgti? Ar jums nerūpi Graikijos garbė?"

Daugelis kareivių susimąstė: "Ką mes darome?" Tačiau buvo ir tokių, kurie toliau lipo į laivus. Mat tarp graikų atsirado vienas toks, kuris įkūnijo neigiamą epo autoriaus požiūrį į silpnavalius prasčiokus, kitaip tariant, plebėjus, proletarų protėvius.

To panikuotojo vardas – Tersitas. Jis lakstė tarp kitų kariūnų ir šaukė: "Ko jūs išsigandote? Spjaukite į Agamemnoną ir Menelają. Spjaukite į Elenos garbę. Grįžkime namo ir tegul šie pasipūtę karaliai sau kariauja vieni".

Ekstremalioje situacijoje visada atsiranda tokių žmonių, kurių nervai neatlaiko ir jie sėja paniką, sukeldami grandininę reakciją, pakertančią pasitikėjimą vadais, griauna bendrus tikslus ir veda į pražūtį.

Priešui naudinga, kad tokių tersitų būtų kuo daugiau. O jeigu jų nėra, tada juos reikia sukurti. Kai kurie tersitai atsiranda savaime, kiti apsimeta tersitais. Kartais užtenka vos vieno panikos skleidėjo, kad ne tik eiliniai armijos kareiviai, bet ir civiliai asmenys būtų demoralizuoti.

Šiandien vykstantys politiniai procesai kada nors bus įvardyti "Antruoju šaltuoju karu", kuriame iš esmės veikia tie patys žaidėjai – Jungtinės Valstijos bei V.Putino Rusija.

Kol NATO šalys snūduriuoja, V.Putino klika, remdamasi KGB vadovėlių metodais, visoje posovietinėje erdvėje vykdo aktyvią "tersitizaciją". Rusiški kanalai ir interneto svetainės skleidžia įžūlų melą ir šmeižtą, kurio kartų farso skonį pajunta kiekvienas kritiškai mąstantis pilietis. Bet nemaža dalis žmonių anaiptol nėra kritiškai mąstantys.
TV ir kompiuterio ekranai juos užhipnotizuoja lyg smauglys žvilgsniu savo auką. Galų gale jie ima tikėti viskuo, kas sakoma. Jie nuoširdžiai neigia Kremliaus agresiją, kalba apie JAV ir masonų sąmokslą, kurių siekis užvaldyti pasaulį, vis kliedi, jog SSRS buvo geriau. Jie skleidžia mirtiną Tersito virusą. Net ir kritiškai mąstantis žmogus, pabendravęs su tokiu tersitu, ima abejoti dabartine valstybės santvarka ir jo galvoje kirba mintis: "O gal velnias nėra toks blogas?"

Tai yra propagandinių kanalų ir interneto puslapių padarinys. Toks yra jų tikslas. Vienintelis būdas išsigelbėti nuo tokio proto užkrato – nežiūrėti TV ir neskaityti imperinių kliedesių. Tai dar sovietmečiu suprato lenkai. Iki šių dienų išlikę pasakojimai apie tyliąją Lenkijos patriotų rezistenciją. Pasakojama, kad kai per TV būdavo rodomos žinios apie šlovingus partijos pasiekimus, sąmoningi piliečiai pastatydavo ant palangės įjungtus televizorių ekranus, atsuktus į gatvę, ir išeidavo pasivaikščioti. Tuo lenkai norėjo aiškiai parodyti, jog jie tokių TV laidų nežiūri.
Toks tylus protestas, be jokios abejonės, buvo savotiškas priešnuodis. Gal jis ir nesunaikino raudonojo viruso, bet bent jau sumažindavo jo įtaką visuomenėje.

Mūsų šalyje daugelis žmonių yra taip pritvinkę skausmo ir pagiežos dėl nenusisekusio gyvenimo, kunkuliuojantys neapykanta bet kokiai valdžiai ir opozicijai, kad ne tik neišjungia kanalų, bet dar ir noriai patiki jų skleidžiama informacija. Būtent to Kremlius ir siekia.

Beje, grįžtant prie "Iliados" herojaus Tersito. Epe jį nukovė nemirtingasis didvyris Achilas, kai tas nepraustaburnis panikos skleidėjas iš jo pasišaipė. Belieka daryti prielaidą, jog Homeras nuoširdžiai nemėgo menkystų plebėjų. Tad aklajam dainiui šiuolaikinėje V.Putino Rusijoje veikiausiai irgi nebūtų vietos.