Manau, kad tokia iniciatyva sveikintina. Pastatas, teisingiau, kas liko iš jo, stovi vos ne gatvėje, trikdo eismą. Žmonės eina šaligatviu ir šast atsimuša į sieną, o tada nėra ką daryti. Turi eiti važiuojamąja kelio dalimi, kur eismas intensyvus, ir rizikuoti savo gyvybe.

Tačiau vos tik miesto valdžia pradeda imtis teisingų darbų, kur buvę, kur nebuvę, išlenda uolūs paveldosaugininkai su savo vertybėmis. Esą tie griuvėsiai vertingi ir nugriauti jų negalima. Reikia išsaugoti.

Keisčiausia, kad tokius sprendimus priima žmonės, sėdintys Vilniuje.

Kažin, ar tie, kurie balsavo už pastato išsaugojimą, matė, kaip šis realybėje atrodo. Juk ten – vieni griuvėsiai, tuoj plytos ant mašinų ir žmonių galvų pradės kristi.

Įdomu, ką jie tada sakys. Kur tie paveldosaugininkai buvo anksčiau, kai dar buvo galima saugoti tą pastatą? Kodėl nesaugojo tos "vertybės"?

Dabar, kai miesto valdžia nori susitvarkyti, apsikuopti, padaryti, kad žmonėms būtų patogiau, tie oponentai išlindo.

Spėju, kad žmonės, kurie anksčiau gyveno tame pastate, jau seniai pamiršo, kad turi tokį turtą.

Be to, abejoju, ar jie imtųsi tvarkyti pastatą pagal paveldosauginius reikalavimus. Juk tam reikia nemažų investicijų. Miesto valdžia taip pat svetimo turto neremontuos. Tad to pastato ateitis aiški – nyks, grius, kol iš vis sugrius.

Štai tau ir istorinė vertybė.