Jau ir klaipėdiečiai užsikrėtė tilto per Kuršių marias bei tramvajaus idėja. Gal visa tai dėl to, kad pirmaujame ir pirmininkaujame (kaip toje reklamoje) Europos Tarybai?

Prisimenu, jog ir anksčiau buvo kalbų apie tai. Turbūt pirmasis apie šiuos reikalus rašiau miesto laikraštyje dar 1997 metais – išspausdinote mano straipsnį.

Iš pradžių vyravo tilto tema. Jau tada buvo aišku, kad tiltas per marias taip pat suteiks tam tikrų nepatogumų ir rūpesčių. Mat pėstiesiems gali tekti sukarti net 6–8 kilometrus jį pereinant.

Keltai taip pat būtų reikalingi, jie daugiausia keltų ne automobilius, o keleivius.

Patį tiltą, matyt, tektų statyti labiau į pietų pusę. Be to, jis turėtų būti pakeliamas, kad galėtų praplaukti didesni laivai.
O anoje marių pusėje racionalu būtų turėti daugiau krautuvių, įvairių įstaigų ar net prieplauką mažiesiems laivams.

Dėl tramvajaus linijos statybos tai tenka pripažinti, kad šio projekto kaina, suprantama, gerokai išpūsta. Tačiau visa tai išties kainuotų labai daug – kainuotų ir žemė, ir bėgiai mieste, kurio gatvės dėl statybų pobūdžio ne itin pritaikytos tokioms linijoms.

Mano manymu, būtų paprasčiau įrengti vieno bėgio traukinius ant stulpų, kurie netrukdytų eismui gatvėse. Betono konstrukcijas galėtų sumontuoti Klaipėdos statybinės organizacijos. O dėl pačių traukinių ir su jais susijusios įrangos reikėtų kalbėtis su japonais arba vokiečiais.

I.Rugieniaus straipsnis apie tiltą per Kuršių marias ir miesto transporto perspektyvas "Klaipėdoje" buvo išspausdintas prieš 16 metų spalio 8-ąją.