Daug kalbama apie JAV prezidento rinkimus, ir tai natūralu. Kad ir kaip tą būtų sunku pripažinti kairiesiems, antiglobalistams, VVP šalininkams ir tiems, kurie tiki, jog ateitis priklauso Kinijai, JAV buvo, yra ir bus Romos imperijos įpėdinė, diktuojanti pasauliui politines, ekonomines, socialines ir kitokias gyvenimo normas. Tačiau JAV, skirtingai nei Rusija, niekada nenorėjo būti "Trečiąja Roma".

JAV yra tiesiog JAV. Ir visa tai – be galo puiku, nes be JAV visas likęs pasaulis, egzistuojant Rusijai, Kinijai bei panašiems valstybiniams dariniams, paprasčiausiai pražūtų. Tai ne nuomonė, o tiesiog objektyvus faktas. Taigi JAV prezidento rinkimai svarbūs ne tik pačioms valstijoms, bet ir visai likusiai žmonijai.

Didelį žiniasklaidos dėmesį šiam reiškiniui lėmė ne tik šios išvardytos aplinkybės, bet ir vienas kandidatų – milijardierius Donaldas Trumpas. Milžiniški nuosavi finansiniai ištekliai, kuriais negali pasigirti paprastas mirtingasis, atrišo D.Trumpui liežuvį ir jis siautėjo ne ką mažiau nei keturi apokalipsės raiteliai: politiško korektiškumo stokojantys pareiškimai, kontroversiški pasisakymai, netgi atviri įžeidinėjimai. O žiniasklaidai nieko kito ir nereikia: pasakyk, kad musulmonų nereikia įleisti į JAV, ir dalis gerbiamų kolegų sudejuos kaip patyrusi pornografinių filmų aktorė; užsimink, kad su VVP neblogai sutartum, ir dejonė bus dar garsesnė.

Ir štai tikslas jau pasiektas, dėmesys gautas, o tada jau viskas tarsi sviestu patepta. Bent jau taip mano šis kandidatas bei kiti populistai. Kai kas jau dabar prognozuoja ponui D.Trumpui pergalę. Kodėl? Esą juk iš Ronaldo Reagano irgi daug kas juokėsi, tačiau šis laimėjo. Taip mąstantys žmonės užmiršta keletą elementarių faktų. Visų pirma, R.Reaganas ne iš karto tapo prezidentu, jis kandidatavo nuo pat XX a. 7-ojo dešimtmečio, o, kaip žinome, pirmą kartą laimėjo tik 9-ojo pradžioje.

Visų antra, R.Reaganas nebuvo absoliučiai žalias politinėje veikloje, kai nusprendė kandidatuoti į prezidentus. Jis buvo ir aktorių gildijos vadovas, ir "General Electric" reklaminis veidas bei atstovas spaudai, o juk tai neįkainojama patirtis politikui. Bendravimas su skirtingų interesų grupėmis, mokėjimas sukurti įspūdį, kad tau galima patikėti savo bėdas ir t. t.

Negalima tiesiog pasakyti rinkėjui, kad laimėjęs pakelsi minimalią algą iki 1 509 eurų arba kad visi taps lygūs ar kad bus vadovaujamasi principu "iš kiekvieno pagal galimybes, kiekvienam pagal poreikius" (kad ir koks mulkis tai pasakė), reikia mokėti save pateikti, t. y. parduoti. Ne veltui tas pats R.Reaganas pajuokavo, kad politika – antra seniausia pasaulyje profesija ir nedaug kuo besiskirianti nuo pirmosios. Savo ruožtu D.Trumpas tiki, jog viskam užteks jo milijonų.

Na ir trečias svarbiausias faktorius – R.Reaganas turėjo savo konkrečias politines pažiūras: "Hipiai smirdi", "SSRS – blogio imperija", "Kvaišalai – blogis". Galima su tuo nesutikti, bet akivaizdu, į kokią rinkėjų grupę yra apeliuojama.

O kaip šiuo atveju D.Trumpas? Dauguma jo minčių prieštarauja viena kitai. Tarkime, jis sako, kad sutartų su VVP. Gerai. Baimė būti pranašesniam už visą likusį pasaulį, kompromisų ieškojimas bei Rusijos idealizavimas yra tipiško, naiviai kairuoliško mąstymo elementai. Jie būdingi Vakarų intelektualams, susižavėjusiems Karlo Markso kliedesiais.

Tačiau ką tada Donaldas veikia respublikonų partijoje? Ir kodėl jis teigia, jog būtina prieš ISIS pasiųsti JAV žemynines pajėgas? Ar jis žino, kad nuo Vietnamo karo laikų dalis kairuoliškos visuomenės patiria insultą vien išgirdę žinią, jog vėl JAV hegemonija žudys vargšus iš trečiojo pasaulio šalių? Be to, juk JAV žmonės dar neatsigavo nuo Irako ir Afganistano, o jis vėl siūlo paprastiems amerikiečių jaunuoliams mirti dėl naftos reikalų ir turtingųjų interesų?

Tokių viena kitai prieštaraujančių tezių D.Trumpo viešųjų ryšių kampanijoje yra ir daugiau.

Ir koks gi yra tas D.Trumpas? Karštas ar šaltas? Jis – drungnas. O kas pasakyta Naujajame Testamente apie drungnas politines pažiūras? "Aš tave išspjausiu iš savo burnos." (NT, Apreiškimas Jonui). Kita vertus, šio kandidato drungnumas yra natūralus, nes priminsime tai, į ką retas tiek čia, tiek JAV atkreipė dėmesį: D.Trumpas neturi jokios politinės programos. Rimtai. Donaldui svarbiausia laimėti, o kas bus paskui? Jis improvizuos.

Tad kas gi gali balsuoti už tokį nesusipratimą? Pramogų žurnalas "The Rolling Stone" publikavo straipsnį apie 19 keisčiausių įžymybių, kurios pareiškė palaikymą D.Trumpui. Sąraše randame liūdnai pagarsėjusią Aliaskos gubernatorę ir TV laidų vedėją Sarah Palin, amerikietiškų imtynių žaidėją, filmų vaikams aktorių ir sekso skandalų dalyvį Hulką Hoganą, bokso legendą, kanibalą ir prievartautoją Mike‘ą Tysoną, serbų nacionalistą, teistą dėl nusikaltimų žmogiškumui Vojislavą Šešelj (nors šis asmuo ir užfiksuotas deginantis JAV vėliavą, D.Trumpas jo simpatijų nusipelnė dėl požiūrio į musulmonus), buvusią 8-ojo dešimtmečio roko žvaigždę Tedą Nugentą (jis nekenčia narkotikų, alkoholio ir Baracko Obamos, taip pat yra aistringas medžiotojas, todėl dažnai konfliktuoja su gyvūnų teisių apsaugos organizacijomis), buvusį krepšininką ir geriausią Šiaurės Korėjos diktatoriaus draugą Dennisą Rodmaną.

Apie visas šias garsenybes galima pasakyti tik tiek – didžiosios jų dalies karjera sustojusi jau daugelį metų, tačiau jie per silpni ką nors pakeisti, todėl kupini neapykantos visam pasauliui ir D.Trumpas jų akyse atlieka Mesijaus vaidmenį. Nors tai tik žvaigždės, galima daryti prielaidą, jog panašiai galvoja ir kai kurie paprasti amerikiečiai – kuo jo pažiūros drungnesnės, kuo jis labiau politiškai neišprusęs, kuo jo gyvenimas labiau nenusisekęs, tuo didesnė tikimybė, kad jis balsuos už D.Trumpą. Bent jau Ajovos valstijoje, kuri garsėja grupe "Slipknot", nugalėjo sveikas protas, apsireiškęs Tedo Cruzo ir Marco Rubio pavidalais.

Tikimės, kad ir kitose valstijose bus taip pat, ir amerikiečiai paneigs SSRS platintus anekdotus apie "kvailus amerikonus", o Naujojo Hampšyro nutikimas teliks nemalonus prisiminimas.