Nuo "WikiLeaks" skandalo, kai daug kas čepsėdamas skaitė paviešintus "slaptus dokumentus, smarkiai sukompromitavusius JAV užsienio politikos įvaizdį", praėjo beveik šešeri metai. Per tą laiką Juliano Assange‘o epo reikšmė ėmė blankti, o pasaulinis chaosas, prasidėjęs 2014 m., galutinai nušlavė šią istoriją iš aktualijų epicentro.

Dabar galime blaiviau įvertinti šio skandalo reikšmę, juolab kad mažiau nei prieš mėnesį JTO nusprendė, jog J.Assange‘o izoliacija Ekvadoro ambasadoje Londone – neteisėta, o tai leidžia daryti prielaidą, jog greitai šioje istorijoje bus padėtas taškas.

Beje, kaip Australijos programišius įsivėlė į šią situaciją? Daugelis nežino, nes žiniasklaida bent jau pas mus apie tai nieko plačiau nerašė. Buvo tik užsiminta, kad dvi mįslingos švedės kaltina poną J.Assange‘ą atsisakymu per intymius santykius naudoti prezervatyvą, o tai, žvelgiant pro Skandinavijos teisėsaugos prizmę, yra tolygu lytinei prievartai. Ugnį dar labiau pakurstė paties įtariamojo kalbos, kad tai esą Švedijos ir JAV surengta susidorojimo su juo operacija, ir paskleisti gandai, jog minėtos moterys gali būti CŽV agentės.

Bet kaip didysis paslapčių viešintojas apskritai atsidūrė šalyje, kurioje visai neseniai buvo siūloma įteisinti kraujomaišą ir nekrofiliją? Pasirodo, jį pakvietė be galo įdomi organizacija, kurios narė buvo ir viena iš "išprievartautųjų" – Anna Ardin. Organizacija "Brolijos judėjimas" vienija moteris feministes, kurios yra dar ir socialdemokratės krikščionės.

Pati Anna – daili švedė (feminizmo subjaurotu veidu) atvirai žavėjosi J.Assange‘o veikla ir idėjomis (tą liudija žinutės jos socialinių tinklų paskyrose), tad nieko keista, kad galiausiai Julianas buvo pakviestas pravesti seminaro į Švediją ir buvo apgyvendintas būtent pas Anną. Vyras ir moteris liko vieni name. Ne paslaptis, kas nutinka tokiais atvejais. Viskas buvo puiku, kol su Anna nesusisiekė dar vienas personažas – Sofia Wilen, ieškojusi Juliano. Pokalbio metu abi damos išsiaiškino, kad programišius, kol Anna buvo išvykusi iš miesto, permiegojo dar ir su Sofia.

Alfa patinas gyvena vienos moters namuose, bet sanguliauja ir su kitomis – kaip mizoginiška. Švedės to nepakentė, siejamos moteriško solidarumo, jos nuėjo į policiją ir parašė pareiškimą dėl dvigubo išprievartavimo. Kaip matome, jokio CŽV sąmokslo, viso labo banalus meilės trikampis, labiau primenantis ne muilo operą, o dar vieną "Simpsonų" seriją.

Aišku, žiniasklaida neatskleidė viso šios istorijos idiotizmo, o pačiam J.Assange‘ui toliau tarsi leido dergti JAV. Netgi buvo paskelbta, kad Juliano draugai turi šifro raktą, skirtą internete klajojančiam milžiniškam dokumentui, kuriame esą dar daugiau "JAV užsienio politikos įvaizdį kompromituojančių žinių" ir jie privalo jį atrakinti, jeigu tik vargšui disidentui "kas nors nutiks".

Iš tiesų pati "WikiLeaks" istorija yra įdomi ne tiek savo paskelbta "kompromituojančia" informacija, kiek keletu kitų aspektų. Visų pirma, pagalvokime, ką tokio ypatingo paviešino "WikiLeaks"? Kad CŽV vykdo milžinišką šnipinėjimą tiek pačiose valstijose, tiek sąjungininkų šalyse, tiek priešų teritorijose? O ką daugiau turėtų daryti ši organizacija? Juk tai – jos tiesioginis darbas. Juolab kad gyvenime ir politikoje niekuo negali pasitikėti, netgi draugais ir artimaisiais, nežinai, kada jų galvose kažkas susisuks ir jie arba tave sąmoningai išduos, arba žengs tokį neapskaičiuotą žingsnį, kad šiuo pasinaudos priešas.

Štai pvz., visai neseniai Angela Merkel paskelbė, kad labai norėtų atšaukti sankcijas Rusijai, bet kol kas nemato tam priežasčių, o kad A.Merkel jas staiga pamatytų, trūksta visai nedaug, tik menkučio šantažo iš Rusijos pusės dėl praeityje tariamo ar tikro bendradarbiavimo su "Stasi" ir/arba KGB.

Tad kas gi smerktino CŽV darbo metoduose? Juk kiekvienas JAV vietoje tokiu atveju norėtų žinoti viską apie A.Merkel, ką ji geria, ką valgo, su kuo miega ar miegojo, t. y., kur jos silpnosios vietos. Geras šachmatų žaidėjas numato kelis ėjimus į priekį, o "WikiLeaks" dėka šie "numatymai" yra pateikiami, kaip kažkas smerktina.

Įtarimų kelia ir tai, kad didžioji dalis paviešintos informacijos muša į vienus vartus, t.y. į JAV ir yra naudingiausia vien šiai šaliai priešiškoms jėgoms. Bet ar galima J.Assange‘ą kaltinti darbu Rusijai? Nebūtinai. J.Assange‘as ir jo veikla reprezentuoja tam tikrą žmonių rūšį: naivius Vakarų inteligentus, kurie dažniausiai lytinės brandos bei studijų metu susižavi marksistinėmis idėjomis ir pradeda veiklą, nukreiptą prieš kapitalizmą, demokratiją ir JAV.

Jis nei pirmas, nei paskutinis toks sutvėrimas. Dalis žmonių šia "vaikiška kairumo" liga perserga ir grįžta į normalų gyvenimą, o dalis toliau lieka kovoti su "sistema". J.Assange‘o veikla nereiškia, kad jis Rusijos šnipas. Didesnė tikimybė, jog jis paprasčiausias idiotas, genialus vienoje srityje, t. y. įsilaužiant į kompiuterius, bet infantilus visose kitose (ypač politikoje).

Tą įrodo vien faktas, kaip J.Assange‘as vertino apie save sukurtą vaidybinį filmą. 2013 m. pasirodė labai vidutiniška kino juosta "Penktoji valdžia" ("The Fifth Estate"), paremta buvusio "WikiLeaks" darbuotojo Danielio Domscheito Bergo prieštaringai vertinama knyga. Pats Julianas netruko pareikšti, jog šis filmas – JAV valdžios išpuolis prieš jį, tačiau silpname kūrinyje buvo vienas stiprus ingredientas, t. y. charizmatiškas britų aktorius Benedictas Cumberbatchas ir jo vaidinamas personažas J.Assange‘as, kuris užgožė visus kitus veikėjus ir išgelbėjo pusėtiną juostą.

Ar JAV valdžia, norėdama užpulti savo kritiką, pasitelktų į pagalbą vieną talentingiausių naujosios kartos aktorių? Tikrai ne. Juolab kad visa filmo kritika "WikiLeaks" veiklai yra tik tai, kad J.Assange‘as nesuvokė, jog blogoji "sistema" visų pirma yra ne kažkokie mistiniai masonai, o paprasti klerkai, turintys šeimas ir dirbantys savo darbus. Ir būtent jie labiausiai kenčia nuo tokių "paviešinimų".

Dar "WikiLeaks" istorija išskirtinė tuo, kad privertė susimąstyti, ar jau atėjo tas laikas, kai žmonės patys atsirinks juos dominančias žinias iš grynojo informacijos srauto internete be žurnalistų įsikišimo? T. y., ar žurnalisto profesiją jau galima laikyti atgyvena? Atsakymas vienareikšmis. Ne.