Apsilankiau Taline, išbandžiau viešąjį transportą. Susitikau su savivaldybės atstovais ir drauge įvertiname skaičius bei pasiektus rezultatus. Išvada viena: teisingas ir Talino gyventojams naudingas sprendimas.

Talinas nebuvo pirmasis miestas padaręs viešąjį transportą (VT) nemokamu, tačiau buvo pirmoji sostinė pasaulyje. Šiuo metu vien Europoje yra apie 50 miestų, kurių viešojo susisiekimo transporto paslaugos nemokamos. Ir apie tokius planus skelbia vis daugiau miestų Prancūzijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, o Estijos valdžia planuoja nuo šių metų liepos padaryti tarpmiestinį transportą nemokamu. Ir vėl planuoja būti pasaulyje pirmieji. Ne tik ,,e-nation’’, bet ir ,,free public transport nation’’.

Kaip tai padarė Talinas 2013 metais? Ne paslaptis, kad viešasis transportas yra visame pasaulyje yra subsidijuojama ir dotuojama paslauga. Subsidijos ir dotacijos vidutiniškai siekia nuo 60 iki 90 proc. viešojo transporto pajamų. Panaši situacija ir Vilniuje, kur šiais metais iš beveik 60 mln. eurų planuojamų viešojo transporto pajamų, 40 mln. sudarys Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto dotacijos ir kompensacijos.

Talinas VT nemokamas paslaugas skiria tik savo gyventojams, kurie registruoti pagal nustatytą tvarką. Talinas ir toliau skiria buvusias iki 2013 m. dotacijas bei kompensacijas, o praradimus iš bilietų pardavimo, 12 mln. eurų, kompensavo padidėjusiomis pajamomis dėl naujai prisiregistravusių 34 tūkst. gyventojų. Skaičiuojama, kad 1000 naujų registruotų gyventojų papildomai duoda apie 1 mln. eurų į Estijos sostinės biudžetą. Panaši taisyklė galioja ir Lietuvoje, tik 1000 gyventojų tenka apie 450 000 eurų. Be to, Talinas papildomai surenka apie 5 mln. eurų už bilietus, kuriuos perka miesto svečiai. Galima mokėti grynais, kortele ir naudojantis mobilia aplikacija.

Lengvatos įprasta praktika viešojo transporto sistemoje. Taline iki 2013 m. visi nuo 65 m. amžiaus galėjo nemokamai naudotis viešuoju transportu. Lietuvoje pensininkai turi mokėti 50 proc. bilieto kainos, nors pensijos trečdaliu mažesnės. Studentai ir moksleiviai Lietuvoje moka 20 proc. bilieto kainos. Senjorai virš 80 metų, mokiniai iki 4 klasės, gynėjai Vilniuje moka nepilnus 3 eurus už metinį viešojo transporto bilietą.

Kokia situacija Vilniuje? 2017 m. Vilniaus viešojo transporto apyvarta buvo 59 mln. eurų. Iš jų dotacijos ir kompensacijos už lengvatinius keleivius – 32 mln. eurų. 2018 m. metų biudžete dotacijos ir kompensacijos padidėjo iki 40 mln. eurų, o apyvarta planuojama 56 mln. eurų. Reikia pažymėti, kad naudojimasis viešuoju transportu Vilniuje nuo 2015 m. sumažėjo: 20 mln. kelionių buvo įvykdyta pasirinkus kitą, ne visuomeninį transportą.

Projektuokime, kad nemokamo transporto biudžetas Vilniuje bus 60 mln. eurų. Išlaikome tokį pat dotacijų ir kompensacijų lygį kaip ir 2018 m. – 40 mln. eurų. Bilietų pajamos – 5 mln. eurų iš miesto svečių. Planuojame, kad įvedus nemokamą transportą vilniečiams savo gyvenamąją vietą sostinėje papildomai deklaruos nuo 30 iki 40 tūkstančių gyventojų. Tai pagal LRV Finansų ministerijos nustatytą savivaldybių biudžeto formavimo metodiką garantuotų apie 17 -20 mln. eurų papildomų pajamų, kurių pakaktų kompensuoti prarastas pajamas už bilietus. Manau, būtų sąžininga bent 50 proc. parkavimo pajamų nukreipti nemokamo viešojo transporto išlaidoms kompensuoti, o tai būtų dar apie 5-6 mln. eurų pajamų.

Finansus aptarėme, tačiau nemokamas viešasis transportas turi aibę pridėtinių verčių, iš kurių paminėsiu keletą.

Pirma – transporto kamščių ir taršos mažėjimas miesto centre. Talinas deklaruoja 6 proc. privataus transporto srautų sumažėjimą miesto centrinėje dalyje. Kartu fiksuojama mažesnė tarša ir triukšmas. Tai – įspūdingas skaičius. Palyginimui: Vilniaus Geležinio Vilko transporto žiedo apkrovimas, įrengus Vilniaus miesto Pietinį ir Vakarinį aplinkkelius, rekonstravus Laisvės prospekto ir Ukmergės g. sankryžas, įrengus viaduką prie Spaudos rūmų, Šeškinės kalno estakadą ir atlikus kitus darbus 2004-2017 m., kurių vertė apie 300 mln. Eur., ir įvertinus automobilių skaičiaus augimą, sumažėjo apie 2 proc.

Antra – socialinės atskirties mažinimas ir mobilumo darbo rinkoje padidinimas.

Trečia – miestas tampa draugiškesnis jaunimui ir senjorams, o padidėjęs viešojo transporto naudojimasis vakarais ir savaitgaliais yra naudingas centre dirbančiam verslui bei kultūros įstaigoms. Ne veltui Vilniaus darnaus judrumo plane planuojama pasiekti, kad iki 2030-ųjų m. 30 proc. vilniečių naudotųsi viešuoju transportu. Tai yra įmanoma: 2016 m. viešuoju transportu Taline naudojosi net 74% miesto gyventojų, iš kurių 47 proc. šiuo metu viešą transportą naudoja kaip pagrindinę susisiekimo priemonę. Anot Talino savivaldybės, tai pasiekta nemokamo viešojo transporto dėka.

Ketvirta – suaugęs vilnietis per metus vidutiniškai sutaupys apie 90 eurų: tiek vidutiniškai mokama už viešojo transporto bilietus.

Talinas nėra vienintelis miestas pasaulyje, kuris turi nemokamą viešąjį transportą – tokių miestų yra daugiau nei 200. Daugiausia tokių miestų yra Prancūzijoje: nemokamą transportą jau turi 20 miestų. Štai keli pavyzdžiai: Chantilly gyventojai už susisiekimą nemoka nuo 1992 m., Niort nemokamo transporto projektą pradėjo 2017 m., o Dunkerque tokį įves dar šiais metais. Prancūzus vejasi lenkai: Zory ir Lubin miestai savo gyventojams jau siūlo nemokamą transportą. Vokietijos Aplinkos ministerija paskelbė, kad 5 miestai – Bonn, Essen, Herrenberg, Reutlingen ir Mannheim – planuoja viešą transportą padaryti nemokamu iki 2018 m. pabaigos. Prie šių miestų jungiasi ir Vokietijos sostinė Berlynas.

Ar į miestų su nemokamu viešu transportu gretas turėtų įstoti ir Vilnius? Esu įsitikinęs, kad taip: mūsų mylima sostinė gali ir privalo sekti pažangiausių miestų pavyzdžiu.