Kažin kaip vasaros sezonui, taip pat ir turistų antplūdžiui ruošiasi Klaipėda? Trečią šių metų sausio savaitę Štutgarte buvo surengta kasmetė atostogų arba dar kitaip vadinama kelionių mugė. Jos organizatoriai teigė, jog šiemet joje apsilankė 211 tūkst. lankytojų. Vienus domino kelionių maršrutai, kitus – galimybė pamatyti naujausio modelio namelius ant ratų. Visa tai galima buvo nusipirkti pigiau.

Tačiau lankytojai, žavėdamiesi namukais ant ratų, neskubėjo atverti piniginių, mat dažnai už prašomą jų kainą Vokietijoje galima nusipirkti tikrą namą. Vis dėlto būtent turistai ant ratų yra tie, kurie vasarą dažnai užpildo pajūrio kempingus. Tolimiausią kelią sukorė lankytojai, į mugę atvykusieji iš Izraelio.

Mugėje buvo ir keli stendai, kviečiantys aplankyti Baltijos šalis. Vieną stendą atskirai buvo įsirengusi Latvija. Ar daug turistų nori atvažiuoti į Lietuvą? Firmų atstovai, apsikrovę bukletais, kviečiančiais keliauti po Baltijos šalis, Kaliningrado sritį ir Lenkiją, neslėpė, jog šiaip sau keliauti į Lietuvą yra mažai norinčiųjų, o į Klaipėda – juo labiau. Klaipėda yra tik tarpinė stotelė keliaujantiesiems į Kuršių neriją. Tokia realybė.

Ką siūlote keliautojams aplankyti Klaipėdoje?

Firmos atstovė pastebėjo, jog čia galima pigiai apsipirkti. Kur? „Akropolyje“. Paskui susigriebusi patikino, kad Klaipėdoje yra gražus senamiestis, įdomių muziejų.

Kokių? Ji negalėjo pasakyti.

Pasiėmiau keletą kelionių bukletų. Kainos – nemažos. Kelionių organizatoriai buvo atviri: kelionės į Baltijos šalis yra brangesnės už vidutines. Pavyzdžiui, vienos jų programoje įrašyta nacionalinių patiekalų vakarienė kainuoja 30 eurų. Rygoje turistams siūlomas vargonų muzikos koncertas, kur įėjimas asmeniui – 40 eurų.

Lietuvoje, regis, visi renginiai yra palikti grupių vadovų ir gidų nuožiūrai. Man atrodo, jog iš dalies tai irgi lemia valstybes įvaizdį.

Štutgarto turistų biuro vadovybė džiaugiasi, jog pernai, nuo sausio iki lapkričio, Štutgarto viešbučiuose turistų nakvojo 7,5 proc. daugiau nei 2011 m.

Kitaip sakant, turistų skaičius padidėjo keliais milijonais. Vokiečiai sako, jog tai lėmė, kad čia organizuojama daug mugių ir kongresų. Gerokai padaugėjo turistų iš Kinijos. Apžvalginėse ekskursijose po Štutgartą gidai vis dažniau kalba kiniškai. Vokiečiams pavydėti nereikia, tiesiog jie nelaukia keptų karvelių.

Nesu nusiteikusi prieš dvigubą pilietybę. Diskutuojant šia tema, visada iškyla lojalumo valstybei klausimas. Žmogus turi teisę rinktis ir už tai jo niekas negali smerkti.

Žiūrėkite, kokia situacija dabar yra Vokietijoje. Iki šiol čia gimę emigrantų vaikai iškart gauna Vokietijos pilietybę. Nuo 18 iki 23 metų jie turi apsispręsti: ar jie tampa Vokietijos piliečiais ir grąžina kitos valstybės pasą.

Badeno-Viurtembergo žemės ministrė integracijai laikosi nuomonės, jog šiandien daugelyje valstybių galima turėti keleto valstybių pilietybes. Žaliųjų ir socialdemokratų atstovai įžvelgia, jog taip jaunieji emigrantai pastatomi prieš kankinamą pasirinkimą, o krikščionių-demokratų politikai mano, jog dviguba pilietybė turėtų būti galima tik išimtiniais atvejais.

Ar įmanoma ir dviguba priesaika?

Vokietijoje šis klausimas kol kas yra atviras. Tačiau šį rudenį vyks rinkimai į Bundestagą. Ir dvigubos pilietybės klausimas, man atrodo, yra ne kas kita, o tik rinkėjų balsų klausimas. Lietuva, regis, atsidūrė tokioje pat kryžkelėje.

Kai pasklido žinia apie tai, kad du rusai, turėję sufalsifikuotus dokumentus, 20 metų šnipinėjo Rusijos slaptosioms tarnyboms ir buvo sulaikyti Vokietijoje, Marburge, ta naujiena nė kiek nenustebino. Jis buvo baigęs studijas Achene ir dirbo inžinieriumi, o ji tvarkė svetimus namus. Šie žmonės šnipinėjo politinius ir karinius dalykus apie Europos Sąjungą ir NATO. Vaizdo kasetes slėpė paukščių lesykloje. Moteris buvo suimta, kai su Rusija kalbėjo radijo ryšiu.

Vokietijos slaptosios tarnybos tą šnipinėjimą buvo pastebėjusios, bet 2011 m. spalio 18-ąją pusę septynių ryto šnipė buvo suimta su įkalčiais. Tie žmonės augina dukrą, kuriai dabar yra 21 metai. Namą ši šeima nuomojo. Dabar tiems žmonėms gresia apie 10 metų nelaisvės. Pirmose žiniose buvo pasakyta, kad agentai nebus perduoti Rusijai per apsikeitimo šnipais procedūrą.

Apie 35 tūkst. eurų ir 30 tūkst. Šveicarijos frankų buvo rasta paslėpta puoduose, ieškoma dar 690 tūkst. eurų.

Nustatyta, kad laiškus giminaičiams jie pasirašinėdavo Olgos ir Sašos vardais. Poros gimimo dokumentai išduoti Argentinos ir Peru vietovėse ir, kaip manoma, yra sufalsifikuoti. Moteris net kartais aplankydavo Rusijos ambasadorių.

Visa tai buvo aprašyta Vokietijos spaudoje. Jokio pikantiškumo čia nėra. Tiesą sakant, šnipai irgi nėra joks stebuklas. Man regis, šie žmonės yra vieni tų, kuriems nepavyko sėdėti ant dviejų kėdžių. Lojalumas ir ištikimybės priesaika valstybei yra pilietiškumo pagrindas, kurio jokiomis pinigų sumomis neįvertinsi.