Gali klaidinti žiūrovus

Kadangi reportažas rodytas per nacionalinę televiziją, iridologijai tarsi suteikiamas legitimumas, o tai gali klaidinti žiūrovus, kurie su tokiu diagnostiniu "metodu" yra nesusipažinę.

Iridologija priskirtina alternatyviajai medicinai, o jos istorinės ištakos panašios į homeopatijos, kai vienas žmogus, remdamasis tik savo patirtimi, sukuria tariamą mokslo šaką.

Pagrindinė iridologijos idėja yra ta, kad žmogaus rainelės išvaizda (raštas, spalva) priklauso nuo jo sveikatos būklės, o pokyčiai rainelėje susiję su sveikatos pokyčiais. Skirtingos rainelės vietos yra "atsakingos" už skirtingus organus, jų sistemas, psichosomatines būsenas. Pokyčiai rainelėje vertinami vizualiai – spalvos, elementų dydžio, formos pasikeitimai.

Dažnai sutinkamas pirmasis iridologijos pagrindimas, beje, pateiktas ir aptariamame LRT reportaže, kai XIX a. gydytojas pastebėjo, kad žmogaus lūžusia koja ir pelėdos, kurios koja taip pat yra lūžusi, akys yra panašios.

"Moderniojoje iridologijoje" galima pastebėti bandymų paaiškinti, kodėl rainelės išvaizda turėtų būti susijusi su sveikatos būkle.

Dažniausias yra toks, kad rainelė yra žmogaus sielos atspindys, o žmogaus siela yra sveikatos paveikslas.

Tokie anekdotiški ir kiti kontroliuojamose sąlygose neatsikartojantys įrodymai yra pavyzdinis pseudomokslo atvejis.

Žemė – ne plokščia

Kokybiški moksliniai tyrimai su reprezentatyviomis pacientų imtimis pateikia išvadas, kad diagnozės, naudojant iridologiją, tikimybė atitinka atsitiktinio spėjimo tikimybę.

Ir ši išvada kartojasi.

Kokybiškų iridologijos klinikinių tyrimų nėra daug, tačiau tai yra tikėtina situacija, nes skirti didesnį dėmesį iridologijos paneigimui yra tas pats, kas skirti laiką plokščios Žemės teorijos paneigimui.

Rainelės (ir kitų akies dalių) formos ar spalvos pokyčiai iš tiesų leidžia diagnozuoti kai kurias paciento būkles, tačiau yra aiškūs biocheminiai / biofiziniai veiksniai, kurie tuos pokyčius sukelia.

Be to, medicininei diagnostikai naudojami akies rainelės pokyčiai yra akivaizdūs, nereikalaujantys specialios įrangos ar "iridologijos schemų" ir, svarbiausia, yra atsikartojantys esant tiems patiems negalavimams.

Tikimybė teisingai nustatyti žmogaus sveikatos būklę naudojant iridologiją yra tokia pati kaip ir tai padaryti iš kavos tirščių.

Tyrimai: iridologija neveikia

Įvertinus viso reportažo scenarijų galima pastebėti, kaip jame pateikiami teiginiai yra iridologijos reklama ir legitimizavimas.

Taip pat nesunku pastebėti ir pseudomokslo šalininkų vartojamus teiginius.

• Reportaže teigiama, kad akių rainelės fotografavimui skirtų fotoaparatų nėra. Tačiau tai netiesa. Tokie fotoaparatai egzistuoja kaip atskiri įrenginiai ar kaip priedai standartiniams fotoaparatams. Atkreiptinas dėmesys, kad tokie fotoaparatai (ar jų priedai) – išskirtinai "iridologiniai". Teiginiai, susiję su kažkokio dalyko, veiksmo išskirtinumu ir unikalumu, yra vienas pseudomokslo bruožų.

• Vienas pseudomokslo bruožų yra ir legitimumo pagrindimas naudojant ilgas veiklos trukmes ar teigiant, kad tam tikri dalykai žinomi jau nuo seno, su mintimi, kad jei kažkas ilgai egzistuoja, tai turi būti tiesa / svarbu. Reportaže šis bruožas pastebimas, kai pašnekovė teigia, kad iridologija domisi 37 metus – vadinasi, tai yra "tikras / svarbus dalykas". Žinoma, jokio loginio ryšio tarp trukmės ir patikimumo nėra. Tai taip pat reiškia, kad per tiek laiko iridologija nebuvo pripažinta kaip patikimas medicininės diagnostikos metodas.

• Reportaže taip pat yra teiginys, kad iridologijos skeptikai yra žmonės, kurie nežino apie šį "mokslą". Dažnas argumentas, kurį naudoja pseudomokslo šalininkai. Grįžtant prie faktų – kokybiški moksliniai tyrimai rodo, kad iridologija neveikia, o teiginys, jog tik skeptikai – nesuprantantys, yra neteisingas.

• Reportažo herojė teigia, kad jai užtruko trejus metus suprasti, kaip susiję kažkokie rainelės pakitimai su realia paciento sveikatos būkle. Toks teiginys iš principo galimas, tik jei naudojamas metodas yra niekaip nereglamentuojamas ir nekontroliuojamas. Įdomu, ar kas nors norėtų lankytis pas savamokslį chirurgą?

Kaip ir homeopatijos atveju, iridologija atsirado tuomet, kai medicina ir žinios apie žmogaus sveikatą nebuvo tokios gilios, kaip yra dabar, o iškeltų teorijų buvo neįmanoma paneigti.

Iridologija yra puikus pavyzdys, kaip senam pseudomokslui yra sunku konkuruoti su objektyvia realybe: žmogaus biometrija – tai žmogaus tapatybės atpažinimo metodas, besiremiantis unikaliomis kūno (pirštų atspaudai, akies rainelė, veido bruožai) arba elgesio (eisena, rašysena ir kt.) savybėmis.

Geriau išgerti kavos

Svarbiausias reikalavimas biometrijoje naudojamoms žmogaus savybėms yra pastovumas laike – t. y. jos turi nekisti arba kisti neišmatuojamai menkai.

Nemažai žmonių naudoja veido ar pirštų atspaudų atpažinimą telefonuose kaip saugos priemonę.

Rainelės atpažinimas laikomas vienu saugiausių biometrijos metodų, kadangi kiekvieno žmogaus rainelė yra unikali.

Rainelė biometrijoje laikoma pastoviausia žmogaus savybe. Laikoma, kad rainelės raštas gali išlikti nepakitęs 30 ir daugiau metų.

Atsižvelgus į šiuos faktus pagrindinis iridologijos teiginys praranda prasmę.

Kadangi tikimybė teisingai nustatyti žmogaus sveikatos būklę naudojant iridologiją yra tokia pati kaip ir tai padaryti iš kavos tirščių, kavos tirščiai laimi – bent skanios kavos prieš tai galima išgerti.